Šventinės ceremonijos Berlyne metu Vokietijos federalinė vyriausybė minėjo 70-ąsias socialinės rinkos ekonomikos ir Vokietijos markės įvedimo metines. 1948 metų birželio 21 d. pinigų reforma padėjo pamatus naujam ekonominiam modeliui Vakarų Vokietijoje, kuris užtikrino klestėjimą ir augimą. „Socialinė rinkos ekonomika yra mūsų šalies ekonominės sėkmės pamatas“, - sakė kanclerė Angela Merkel. Šis modelis pasitvirtino, tačiau taip pat turi reaguoti į pokyčius ir būti toliau plėtojamas.
Politiškai pinigų reforma buvo įgyvendinta tuometinio ūkio ministro ir būsimojo kanclerio Ludwig Erhard’o (1897-1977), kuris dar vadinamas socialinės rinkos ekonomikos tėvu. Reformą sugalvojo ekonomikos profesorius Alfred Müller-Armack (1901-1978). Abu Vokietijos ekonomikos modelio pirmtakai rėmėsi konkurencija, motyvacija ir valstybe, kuri saugotų laisvę ir tuo pat metu siektų socialinės lygybės.
Buvo tikslas sukurti ekonomines sąlygas tolimesniam klestėjimui. Žmonės turėjo gauti galimybę apsirūpinti patys ir esant reikalui gauti socialinę paramą. Siekta apjungti rinkos ekonomikos efektyvumą su krikščioniškąja socialine doktrina. Pagrindas tam buvo veiksni valstybė, įgyvendinanti taisykles, garantuojanti patikimas sąlygas verslui ir aktyviai dalyvaujanti ūkio gyvenime: ekonominės aplinkos, konkurencingumo ir socialinių bei politinių priemonių pagalba.
„Aš šį pagrindinį sprendimą laikau labai labai drąsiu, įsivaizduojant tuometinę Vokietijos situaciją. Juk ir sąjungininkams tai iš pradžių visai nepatiko, nes jie to irgi pilnai negalėjo įsivaizduoti“, - sakė Merkel savo kalboje per ceremoniją. Anuomet Ludwig Erhard’ui teko atsilaikyti prieš žymų pasipriešinimą. Netrukus po Antrojo pasaulinio karo pabaigos vis dar nebuvo susitarimo dėl pagrindinės būsimosios ekonomikos politikos krypties.
Tačiau Erhard’ui pavyko prasiveržti su savo „visuotinės gerovės“ modeliu. Pasak Merkel, jis neliko tik teorine koncepcija, bet buvo jaučiamas ir praktiškai. Faktiškai, dėl to, kad atnešė gerovę, socialinė rinkos ekonomika tapo mitu: karo sugriautoje šalyje parduotuvių lentynos prisipildė per naktį – prasidėjo Vokietijos pakilimas link didžiausios Europos ekonomikos.
Taip vadinamo Vokietijos ekonomikos stebuklo simbolis yra 1948 m. birželio 21 d. Vakarų Vokietijoje įvesta Vokietijos markė. Naujoji valiuta stipriai prisidėjo prie Vokietijos vystymosi po karo. Ji simbolizavo stabilumą bei pakilimą ir iki tol, kol ją pakeitė euras, spėjo tapti antrąja pagal svarbą rezervų ir prekybos valiuta pasaulyje po JAV dolerio.
Tačiau pati pradžia buvo sunki – kiekvienas iš maždaug 46 milijonų trijų vakarinių zonų piliečių kaip tam tikrą startinį paketą gavo po 40 Vokietijos markių, o po mėnesio dar 20. Betgi algos, nuomos kainos ir mokesčiai buvo perskaičiuoti santykiu 1:1. Taupantieji taip pat prarado didžiąją dalį savo turto – už 100 reichmarkių taupomojoje sąskaitoje gavo vos 6,5 Vokietijos markes.
Šis griežtas žingsnis vedė link pinigų stabilumo. Tačiau karo nuniokota Vokietija 1948 m. vasarą dar buvo toli nuo pakilimo. Naujosios ekonominės santvarkos ir pinigų sėkmė pasimatys tik po kelių metų. Pasak Merkel, nereikia manyti, kad šis ekonominis pakilimas buvo stebuklas, tai racionalios ekonomikos politikos rezultatas.
Atsižvelgiant į globalizuotą ekonomiką ir didelius ekonominius sukrėtimus, Merkel nuomone, socialinė rinkos ekonomika turi būti pritaikyta ateičiai. Įstatymai ir teisiniai aktai turi reaguoti į tokius pasikeitimus kaip digitalizacija ir atsižvelgti į naujus ekonomikos poreikius. „Socialinė rinkos ekonomika yra tikrai ne statiškas dalykas, tai tikrai ne sukaktuvininkas, kurį pasodiname į sostą ir tada sveikiname, tai labiau misija, reikalaujanti kasdienio darbo“, - sakė Merkel.