Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacija (DIHK) mato Vokietijos ekonomikos nuosmukį. Remdamasi 28 000 bendrovių apklausa einamiems ir kitiems metams, DIHK sumažino augimo prognozę. Asociacija mano, kad per visus 2019 metus bendrasis vidaus produktas padidės tik 0,4 proc. - praėjusį rudenį tikėjosi 1,7 proc. augimo. Ateinančiais metais tikimasi tik 0,5 proc., teigiama spalio pabaigoje paskelbtoje ataskaitoje.
Taigi DIHK yra labiau pesimistiška nei federalinė vyriausybė. Kaip ir pagrindiniai ekonomikos tyrimų institutai, federalinė vyriausybė tikisi 0,5 proc. augimo einamaisiais metais, o 2020 m. - 1,0 proc.
Po apklausos trečią kartą iš eilės įmonių verslo padėtis aiškiai susilpnėjo. Tai ypač pasakytina apie eksportą: išskyrus 2008–2009 m. finansinę krizę, eksporto lūkesčiai yra tokie pat blogi, kokie buvo paskutinį kartą 1993 m. Su vartotojais susiję sektoriai, tokie kaip mažmeninė prekyba ir turizmas, ir toliau turėjo naudos iš stabilios vidaus paklausos. Žymiai blogesnė padėtis yra pramonėje.
„Matomi aiškūs sulėtėjimo pėdsakai su pramone susijusiems paslaugų teikėjams ir didmenininkams“, - situaciją įvardino DIHK prezidentas Eric Schweitzer. „Greta nerimo dėl paklausos atsiranda ir netikrumo jausmas dėl ekonominės politikos sąlygų šalies viduje. Tai ypač galioja klimato ir energetikos politikai.“
Atsižvelgiant į niūrias daugelio sektorių perspektyvas ir netikrumą, įmonių investiciniai ir užimtumo planai mažėja jau penktą kartą iš eilės. Tačiau didžiausia verslo rizika įmonių požiūriu išlieka kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Greta įmonių netikrumo ir blogėjančios užsienio prekybos, DIHK mano, kad ekonomiką apsunkino vis didėjantys struktūriniai iššūkiai: skaitmeninimas, ateities mobilumas ir klimato politika.
„Mūsų šalis turi imtis veiksmų“, - teigė Schweizer. Atsižvelgdamas į „nerimą keliantį“ ekonomikos vystymąsi, jis paragino federalinę vyriausybę veikti. Kalbama apie ilgalaikius pokyčius Vokietijoje.