Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas (Heiko Maas) savo vizito metu, Estijai, Latvijai ir Lietuvai užtikrino Vokietijos solidarumą saugumo klausimu. Gegužės mėnesį vykusiame susitikime su savo kolegomis Baltijos valstybėse, Masas patvirtino, kad Vokietijos kariuomenė ir toliau prisidės prie NATO misijos Baltijos valstybėse, siekiant užkirsti kelią Rusijai bei saugoti oro erdvę virš Baltijos šalių. Ateityje Baltijos valstybės gali tikėtis Vokietijos paramos taip pat ir kitais klausimais.
„Vokietija prisiėmė atsakomybę ir kaip oro policija. Mes to laikysimės ir ateityje“, - teigė Maasas po susitikimo su Linu Linkevičiumi (Lietuva), Svenu Mikseriu (Estija) ir Edgarsu Rinkevics (Latvija) Lietuvos pajūrio kurorte Palangoje. Tačiau esamo kariuomenės skaičiaus didinimo klausimas nebuvo nagrinėjamas.
Kaip atsaką į didėjančią įtampą su Rusija, NATO išsiuntė po 1000 karių į tris Baltijos valstybes ir Lenkiją. Vokietija kartu su savo 450 karių perėmė vadovavimą bataljonui Lietuvoje. Be to, oro pajėgos nuolat dalyvauja stebint Baltijos valstybių oro erdvę.
Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai išreiškė padėką už Vokietijos pagalbą ir karinę paramą. Jie taip pat pasveikino Maaso griežtą elgesį Rusijos atžvilgiu.
Maaso teigimu, Vokietijos ir Baltijos šalių santykiai yra „puikūs“, o ir bendradarbiavimas ES bei NATO yra grįstas „dideliu pasitikėjimu“. Vokietija siekia ir toliau plėtoti šią partnerystę. „Ypač šiais neramiais pasauliui laikais, yra būtina, kad partneriai vienas kitam parodytų, jog jais galima pasitikėti“, - kalbėjo Maasas.
Europos politikos klausimais Vokietija ir Baltijos valstybės daugybėje pasisako už bendrus tikslus. „Lietuva, Estija ir Latvija yra svarbūs balsai stiprioje Europoje“, - teigė Maasas. Atsižvelgiant į daugybę iššūkių, su kuriais susiduria Europa, svarbu yra tai, kad ji būtų vieninga ir kalbėtų vienbalsiai.
Šalia įtemptų santykių su Rusija ir ES klausimų, buvo kalbama ir apie trijose Baltijos valstybėse prieštaringai vertinamą Vokietijos ir Rusijos dujotiekio projektą „Nord Stream 2“. „ Švelniai tariant, nėra vienodos nuomonės“, - kalbėjo šeimininkas L. Linkevičius. „Mes vertiname šį projektą, kaip nederantį su bendra Europos energetikos politika“. Taip pat ir Estijos bei Latvijos atstovai Mikseris ir Rinkevics nurodė į jų nuomone „geopolitinį“ planuojamo dujotiekio aspektą bei galimą Ukrainos, kaip dujų tranzito šalies, apėjimą. Maasas atsakė, kad Vokietijos federalinė vyriausybė „Nord Stream 2“ visų pirma vertina kaip verslo projektą, bet pripažino „atitinkamos informacijos ir diskusijų šia tema poreikį“.