Lietuva
Spaudos pranešimas

Quo Vadis profesinis mokymas Lietuvoje?

24.11.2017

„Profesinio mokymo ateitis Lietuvoje: iššūkiai ir geroji praktika“ buvo aptarti Europos profesinių gebėjimų savaitės proga lapkričio 22 d. Vilniuje vykusioje konferencijoje. Renginį organizavo Konrado Adenauerio fondas (KAS) Lietuvoje ir Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK).

Neseniai paskelbus apie didžiųjų Vokietijos automobilių pramonės investuotojų atėjimą į Lietuvą profesinio mokymo ir žmogiškųjų išteklių temos tampa ypač aktualios. Konferencijos metu buvo kalbama ne tik apie profesinio mokymo iššūkius Lietuvoje, bet buvo pristatyti ir gerosios praktikos pavyzdžiai iš Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos.

Vokietijoje įgyvendinama dualaus mokymo sistema, kurią vis daugiau šalių pasirenka kaip pavyzdį, pertvarkant profesinio išsilavinimo organizavimą, kaip sektinas pavyzdys buvo aptariama ir konferencijos metu vykusių diskusijų metu. Vokietijos prekybos rūmų asociacijos (DIHK) ir užsienio šalių rūmų (AHK) tinklo pagalba dualaus mokymo sistemos elementai jau buvo sėkmingai eksportuoti iš Vokietijos į 11 šalių, tarp kurių ir į kaimyninę Latviją.

Konferencijos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su Latvijoje vykdomo VETnet projekto pasiekimais, sėkmingu įmonės Intersurgical UAB ir Visagino Technologijos ir verslo profesinio mokymo centro bendradarbiavimo pavyzdžiu.

„Jeigu Lietuva nori tęsti automobilių komponentų gamintojų susidomėjimą šalies rinka – Hella ir Continental savo naujose gamyklose Kaune ketina sukurti iki 3000 naujų darbo vietų, taip pat Volkswagen pirkimų ir eksporto vadovas domėjosi šiuo regionu – be abiejuose šalies technikos universitetuose parengiamų inžinierių išaugs ir šios srities profesinį išsilavinimą turinčių specialistų poreikis“ – mano Florian Schröder, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų valdybos narys - vykdantysis direktorius bei šios konferencijos iniciatorius.

Šiuo metu profesinis mokymas Lietuvoje gana nepatrauklus, tik kiek mažiau nei trečdalis jaunuolių apsisprendžia įgyti konkrečią specialybę, kai tuo metu Europos Sąjungos vidurkis rodo, kad profesinį išsilavinimą renkasi kas antras mokyklą baigęs jaunuolis. Kas antra įmonė Lietuvoje skundžiasi specialistų trūkumu.

Lietuvos profesinio mokymo įstatymo pataisų projektas numato, kad profesinis rengimas turėtų būti geriau pritaikytas prie realių darbo rinkos poreikių, stiprinamas bendradarbiaujantis su verslo įmonėmis. Be to, kaip ir Vokietijoje, numatyta pasirašyti sutartį tarp pameistrio, profesinės mokyklos ir įmonės, nustatytas ir darbo užmokestis.

Diskusijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama profesinio mokymo patrauklumui ir prestižui bei viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės didinimui. Svarbiausi aspektai būtų ugdyti profesinį orientavimą mokyklose, tobulinti mokytojų kvalifikaciją ir atlyginimą bei stiprinti įmonių ir mokyklų bendradarbiavimą, kad mokytojai galėtų susipažinti su įmonių gamybos procesais.

Visi dalyviai sutiko, kad reikia tobulinti profesinio mokymo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimą. Konferencija buvo skirta įmonėms, profesinio mokymo įstaigoms, socialiniams partneriams, suinteresuotoms asociacijoms ir valstybinių institucijų atstovams. Be pranešėjų iš Lietuvos ir Vokietijos, dalyvavo Vokietijos profesinio rengimo ekspertų grupė.

Apibendrinant vienas konferencijos dalyvis iš Lietuvos padarė išvadą: "Dviratis jau išrastas Vokietijoje, yra žinios, patirtis, mes tiesiog turime pritaikyti sukurtą ir sėkmingai įgyvendinamą profesinio mokymo modelį prie mūsų aplinkybių".