Lietuvos Respublikos Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį pranešė apie pritarimą steigti nacionalinę „Pramonė 4.0“ platformą, remiantis vokišku pavyzdžiu. Apie Vyriausybės posėdžio sprendimą Sinkevičius pranešė tarptautinės konferencijos „Getting Ready for Industry 4.0: Transformations Needed“ metu.
Pasak jo, šia iniciatyva siekiama sistemiškesnės veiklos, sujungti partnerius nacionaliniu bei regioniniu mastu ir integruoti šalį į europinę plėtrą. Prieš tai vyko mėnesius trukę darbo grupės pasiruošimo darbai, kuriai priklauso Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK).
Prieš metus mažos Lietuvos įmonės tik pradėjo gilintis į daiktų interneto temą, sakė Lars Gutheil, AHK direktoriaus pavaduotojas. „Tuo tarpu tobulėjo ne tik įgūdžiai, bet vyko ir pirmieji praktiniai pritaikymai bei sukurtos mokymo struktūros, kurios gali būti plėtojamos kompetencijų centruose.“
Lietuva, didžiausia iš trijų Baltijos valstybių, neseniai pritraukė Vokietijos elektronikos ir apšvietimo įrangos gamintoją Hella. Automobilių sektoriaus tiekėjas iš Lippstadt iki 2018 metų Kaune ketina pastatyti elektronikos gamyklą, į kurią investuos apie 30 mln. eurų. Ten bus gaminami sensoriai ir valdymo moduliai automobilių pramonei. Prieš keletą savaičių Lietuva prisistatė parodoje Hannover Messe kaip perspektyvi vieta tinkliniams gamybos sprendimams. Naujoji platforma „Pramonė 4.0” turėtų padėti šaliai, turinčiai 3 mln. Gyventojų, pritraukti daugiau investuotojų.
Lietuvos pagrindinis tikslas - kuo greičiau įkurti skaitmeninį inovacijų centrą, kaip siūlė Europos Komisija, sako Gintaras Vilda, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA vadovas. Šalis gauna paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir dėka platformos galėtų ją panaudoti geriau nei anksčiau. „Galėtume daug ko išmokti iš vokiečių patirties „Industrie 4.0“ procese. Mūsų pramonės indėlis į BVP sudaro 23 proc., panašiai kaip ir Vokietijoje, tačiau našumas neauga dėl didėjančių atlyginimų. Siekiant nuoseklaus skaitmeninimo ir produktyvumo didėjimo, nelieka kitos alternatyvos. Visi partneriai, pradedant LR Ūkio ministerija, asociacijomis ir baigiant įmonėmis, sutaria, kad reikia imtis priemonių“, sakė Vilda.
Lietuva būtų „labai geras pavyzdys Europai“, teigė Adrian Harris, Europos inžinerinės pramonės asociacijos Orgalime vadovas konferencijos Vilniuje metu. „Tokios šalys kaip Nyderlandai įrodė, kokie sėkmingi gali būti tinkliniai sprendimai. Skaitmenizuota didžioji pieno pramonės dalis. Lietuva galėtų sekti šiuo pavyzdžiu.“ Visi ekspertai taip pat sutarė, kad mokinių ir specialistų mokymas – vienas iš svarbiausių reikalavimų. Šiai dienai vaikai ir jaunimas turėtų būti supažindinami su ateities skaitmeninės visuomenės reikalavimais.
Vis dėlto lieka visiškai neaišku, kokių įgūdžių paklausa po keletos metų bus didžiausia, sakė Carsten Polenz, Vokietijos įmonės SAP viceprezidentas Industrie 4.0 ir IoT strategijai: "Kadangi mums nėra žinomi poreikiai, daugiausia mokoma tokių pagrindinių įgūdžių, kaip duomenų analizė, kuri vėliau gali būti tobulinama.
„Apskritai mes jaučiame didėjantį susidomėjimą Lietuva, taip pat ir iš Vokietijos investuotojų", sakė AHK diirektoriaus pavaduotojas Gutheil. "Nors mūsų dar laukia daug iššūkių, perspektyvas vertiname teigiamai. Lietuva padarė didelę pažangą, kad taptų patraukli tarptautinėms įmonėms. "