Metų pradžioje Vokietijos ekonomikos plėtra pradėjo rimti. Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, pirmąjį metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 0,3%, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai ir tik pusė tiek, kiek 2017 m. pabaigoje. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį didžiausia Europos ekonomika augo 0,6%.
Augimo silpnėjimas pirmąjį šių metų ketvirtį neturėtų stebinti. Susilpnėjo keli pagrindiniai šalies ekonomikos rodikliai. Dėl susilpnėjusios užsienio prekybos, į eksportą orientuota Vokietijos ekonomika, prarado pagreitį. Nepaisant to, kad augimas šiek tiek susilpnėjo, tai jau 15-tas kartas iš eilės, kai lyginant su praeitu ketvirčiu matomas šalies BVP augimas. Statistikos tarnyba teigia, kad tai ilgiausiai trunkanti šalies ekonomikos augimo fazė nuo 1991 m..
Bankų ekonomistai bei ekonomikos ekspertai kol kas nenumato ekonomikos plėtros pabaigos. Tačiau remiantis ekonomikos stebėtojų vertinimais, rizika Vokietijos ekonomikai didėja.
Vokietijos Pramonės ir prekybos rūmų asociacija (DIHK) taip pat reiškia susirūpinimą. Remdamasi naujausios 2018 m. vasaros pradžioje vykdytos įmonių apklausos rezultatais, asociacija sumažino savo ekonomikos plėtros prognozę einamiesiems metams. DIHK tikisi, kad 2018 m. Vokietijos ekonomika vietoje 2,7%, augs 2,2%.
DIHK direktorius Martinas Vanslebenas komentuodamas apklausos rezultatus, teigė, kad remiantis DIHK apklausa, apytiksliai 24 000 įmonių labiausiai bijo plėstis į užsienio rinkas, „didėja neužtikrintumas“. „Eksporto ekonomika vystosi blogiau, nei buvo tikėtasi. Tarptautinė prekyba vis dar velkasi iš paskos, prekybiniai ir politiniai konfliktai įgauna vis didesnį pagreitį.“.
Vokietijos Federalinė Vyriausybė 2018 m. prognozuoja 2,3%, o 2019 m. 2,1% ekonomikos plėtrą. Praeitais metais Vokietijos ekonomika augo 2,2% ir tai buvo vienas didžiausių augimų per pastaruosius 6 metus.