Vokietija

© Shutterstock/GagliardiImages

Vokietija yra pačioje Europos širdyje. Pagal dydį tai yra ketvirta Europos valstybė, išsiskirianti dideliu produktyvumu, pažangiosiomis technologijomis ir aukštos kvalifikacijos darbuotojais. Dėl centrinės padėties užtikrinamas lengvas susisiekimas su kitomis šalimis, naudojantis gerai išvystyta sausumos kelių, geležinkelio, laivų ir oro transporto infrastruktūra. Svarbiausiomis ir didžiausią apyvartą sukuriančioms pramonės sritims visų pirma priskiriama automobilių pramonė, mašinų gamyba ir elektrotechnikos pramonė.

Vokietija

  • Faktai
  • Ekonomika
  • Istorija
  • Infrastruktūra

Faktai

  • Plotas: 357 050 kv. m
  • Gyventojai: 82,2 milijonai žmonių (2017 m. duomenys)
  • Gyventojų tankis: 226,1 gyventojas viename kvadratiniame kilometre
  • Kaimyninės šalys: Belgija, Danija, Prancūzija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Šveicarija, Austrija, Lenkija, Čekija
  • Sostinė: Berlynas, maždaug 3,5 milijonai gyventojų (2015 m. duomenys)
  • Valiuta: nuo 2002 m. sausio 1 d. euras; prieš tai Vokietijos markė (DEM)

Valstybės valdymo forma: federacinė parlamentinė demokratinė respublika

  • Valstybės vadovas: Frank-Walter Steinmeier, Vokietijos prezidentas nuo 2017 m. kovo mėn.
  • Vyriausybės vadovas: Angela Merkel, Vokietijos kanclerė nuo 2005 m. lapkričio mėn.
  • Užsienio reikalų ministras: Sigmar Gabriel, Vokietijos užsienio reikalų ministras nuo 2017 m. sausio mėn.
  • Parlamentas: Vokietijos Bundestagas (parlamento žemieji rūmai), kurį sudaro 630 narių, renkamų ketverių metų kadencijai 

Ekonomika

  • BVP: 3132,7 mlrd. eurų (2016 m.)
  • Ekonomikos augimas, 2016 m.: 1,9% (prognozuojama: 1,4% 2017 m.; 1,7% 2018 m.)
  • Infliacija, 2016 m.: 0,4% (prognozuojama: 1,4% 2017 m.; 1,5% 2018 m.)
  • Investicijos, 2015 m.: 19,9% (prognozuojama: 20,0% 2016 m.; 20,1% 2017 m.; 20,3% 2018 m.) • Nedarbo lygis, 2016 m.: 6,1% (prognozuojama: 6,2% 2017 m.) • Importas, 2016 m.: 1206,9 mlrd. eurų
  • Eksportas, 2016 m.: 1207 mlrd. eurų
  • Užsienio prekybos dalis, 2016 m.: 84,4%
  • Eksporto dalis, 2016 m.: 46%
  • Verslo sąlygų indeksas, 2016 m.: 17 iš 190 įvertintų šalių
  • Pasaulinio konkurencingumo indeksas, 2016-2017 m.: 5 iš 138 įvertintų šalių
  • Korupcijos suvokimo indeksas, 2016 m.: 10 iš 176 įvertintų šalių

Istorija

Vokietijos istorija – tai kelias į liberaliąją demokratiją, kuriame pasitaikė daug istoriškai susiklosčiusių kliūčių.

  • Svarbų indėlį 1517 m. padarė reformatorius Martynas Liuteris, kurio reformos pažymėjo bažnyčios skilimo į dvi dalis pradžią. XX amžius atnešė du didžiulius pasaulinius karus – Pirmąjį pasaulinį karą nuo 1914 iki 1918 m. ir Antrąjį pasaulinį karą nuo 1939 iki 1945 m. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui buvo paskelbta Veimaro Respublika, o Vokietijai teko mokėti dideles reparacijas už karą, po ekonomikos pakilimo sekė pasaulinė krizė, į valdžią pavyko iškilti radikalioms partijoms. Balsų laimėjusios partijos negalėjo susitarti dėl bendros programos, todėl buvo priverstos valdyti išleisdamos nepaprastuosius potvarkius.
  • Augant radikaliųjų partijų įtakai, Adolfas Hitleris buvo paskirtas reicho kancleriu. Priimta nuosekli programa sudarė sąlygas sukurti Hitlerio ir jo vadovaujamo režimo autokratiją. Šis laikotarpis pažymėtas nacionalsocialistų neapykanta žydams, dėl kurios koncentracijos lageriuose buvo nužudyta 6 milijonai žydų. Galutinė Vokietijos kapituliacija 1945 m. gegužės 8 d. užbaigė Antrąjį pasaulinį karą, su kuriuo nutrūko ir nacionalsocialistų era. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, keturi sąjungininkai (Prancūzija, Didžioji Britanija, JAV ir Sovietų sąjunga) padalijo Vokietiją į okupacinius sektorius. Tokiu pat principu buvo padalyta ir sostinė Berlynas. Šis padalijimas išliko iki 1948 m. 1949 m. Vokietija buvo faktiškai padalyta į Vakarų Vokietiją ir Vokietijos Demokratinę Respubliką.
  • Dėl kur kas prastesnių gyvenimo sąlygų Vokietijos Demokratinėje Respublikoje daug žmonių perbėgo į Vakarus. Siekiant sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą, 1952 m. buvo ženkliai sustiprinta vakarinės Vokietijos Demokratinės Respublikos sienos apsauga, o skirtumus dar labiau išryškino 1961 m. iškilusi Berlyno siena. Sustiprėjus žmonių protestams prieš gyvenimo sąlygas Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, 1989 m. lapkritį siena atsivėrė. 1990 m. spalio 3 d. Vokietija oficialiai šventė susijungimą. Šią dieną iki šiol minima „Vokietijos vienybės diena“.

Infrastruktūra

  • Labai gerai išvystyta infrastruktūra jau šiandien užtikrina Vokietijai pranašumą, lyginant su kitomis šalimis. Tiesa, iki 2030 m. ketinama infrastruktūrą išplėsti ir atnaujinti. Numatoma visų pirma modernizuoti magistralinius kelius, padėsiančius spręsti transporto apkrovimo problemas metropolinėse zonose.
  • Šiems darbams Vokietijos vyriausybė skyrė beveik 260 milijardų eurų. Planuojama, kad bus išplėstas bei atnaujintas esamų sausumos kelių ir geležinkelio tinklas, o likusios lėšos nukreiptos naujų infrastruktūros objektų statybai.
  • Vokietijoje dėmesys skiriamas ne vien tik keliams. Taip pat finansuojama oro ir jūrų uostų statyba. Žymiausi jūrų uostai yra Hamburgo uostas ir Bremerhavenas. 2016 m. krovos apimtys Hamburgo uoste sudarė maždaug 120,3 t. Tai – stambiausias Vokietijos ir trečias pagal dydį uostas Europoje, kuris daro didelę įtaką BVP ir yra svarbus tarptautinės konteinerių laivybos mazgas.
  • Oro uostai yra tai pat gyvybiškai svarbūs Vokietijos ekonomikai ir jos ryšiams su išoriniu pasauliu. Abu stambiausi Vokietijos oro uostai įsikūrę Frankfurte prie Maino ir Miunchene. Kartu su Diuseldorfu ir Berlynu jie priklauso tarptautinių didelių oro uostų sistemai.