Baltijos valstybės gauna Vestfalijos taikos premiją

Trims Baltijos valstybėms - Estijai, Latvijai ir Lietuvai buvo įteikta Tarptautinė Vestfalijos taikos premija už nuoseklų indėlį į Europos taiką. Liepos 14 d., Miunsteryje vykusioje apdovanojimų ceremonijoje, Vokietijos prezidentas Frankas - Walteris Steinmeieris įteikė apdovanojimą visų trijų valstybių vadovams, Kersti Kaljulaid, Dalia Grybauskaitei ir Raimundui Vejoniui, kurie jį priėmė savo piliečių vardu. Taip pat buvo apdovanota ir skautų judėjimo organizacija.

Savo kalboje Miunsterio miesto rotušėje p. Steinmeieris Baltijos šalims negailėjo gerų žodžių už jų ,,nepalaužiamą meilę laisvei" ir išskirtinius nuopelnus demokratijos vystymuisi. Atsiskyrus nuo Sovietų Sąjungos visos trys šalys nuosekliai pasirinko laisvės kelią ir aiškiai įsipareigojo laikytis taikos Europoje. Baltijos valstybės yra ,,padrąsinantis europietiškos sampratos pavyzdys‘‘: galbūt net šiek tiek optimistiškesnės nei mes, vokiečiai, kurie tikimes laisva, nepriklausoma ir teisinės valstybės principus puoselėjančia ES", - sakė Steinmeieris apdovanojimų ceremonijoje.

Praėjo šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis amžiaus po nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos paskelbimo, ir šiandien šiaurės rytų Europos šalys, esančios ES ir NATO narėmis, yra laikomos demokratinėmis šalimis. Estija, Latvija ir Lietuva gyveno ,,tamsios praeities sąmonėje", tačiau tam nepasidavė. ,,Europa yra kaip ateitis ir būtinybė": kartais man atrodo, kad Baltijos valstybės jau seniai žengia prieky mūsų įžvalgumo rimtumo ir gyvybingumo."

Savo kalboje ir interviu su vietos žiniasklaida Dalia Grybauskaitė (Lietuva), Kersti Kaljulaid (Estija) ir Raimundas Vejonis (Latvija) teigė, kad nepaisant visų ES iššūkių ir skirtumų ir toliau matantys valstybių ateitį vieningoje ir stiprioje Europoje. Baltijos valstybių glaudus dalyvavimas Europoje yra labai svarbus jų šalims, - sakė trys valstybės vadovai. Minint trijų Baltijos valstybių atkūrimo šimtmetį, gauti tokį išskirtinį apdovanojimą yra išties simboliška ir didelė garbė.

Apdovanojimo ceremonija vyko Miunsteryje ir buvo stebima su dideliu entuziazmu. Kuomet keturi valstybės vadovai pasirodė miesto rotušės balkone po ceremonijos, šimtai susirinkusių žiūrovų mojavo, džiaugėsi ir pritarė jiems. Po ceremonijos, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikino žmonių minią ,,Stubengasse" gatvėje. Toje vietoje buvo viešai rodoma apdovanojimų ceremonijos peržiūra, taip pat transliuojama tiesiogiai per Vokietijos televizijos kanalą WDR.

Taikos premija apdovanojami asmenys ir organizacijos, kurie yra pusiausvyros ir taikos Europoje ir pasaulyje pavyzdys. Tarp ankstesnių laureatų yra buvę Vokietijos kancleriai Helmut Schmidt ir Helmut Kohl, buvęs JT Generalinis sekretorius Kofi Annan, buvęs Čekijos prezidentas Vaclav Havel, Kurt Masur ir Daniel Barenboim bei Tarptautinės kosminės stoties ISS įgulos.

Trys Baltijos valstybės yra apdovanojamos kaip šalys, o ne politinės asmenybės. Šių metų jaunimo premija atiteko skautų judėjimui, kuris vienija apie 50 mln. narių visame pasaulyje. Ji gavo prizą už jų bendras vertybes, kad žmonės, nepriklausomai nuo rasės, odos spalvos, įsitikinimų ir turtinių santykių gali gyventi taikoje. Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinės žemės premjeras Armin Laschet gyrė jaunimo judėjimą, rodantį puikų pavyzdį visiems kovoje už taiką ir ateities užtikrinimą.

Vestfalijos taikos premija buvo įsteigta 1998 m., minint Vestfalijos taikos sutarties 370-ąsias metines. Nuo tada ji kas dvejus metus suteikiama dviem nugalėtojams. Tuo turėtų būti prisiminta 1648 m. taikos sutartis, pasirašyta Miunsterio ir Osnabriuko rotušėse, kuri nutraukė Trisdešimtmetį karą. Taikos premijai skiriamas 100 000 eurų prizinis fondas, kuris tradiciškai pasidalijamas nugalėtojų. Prizinio fondo steigėja - Vestfalijos verslininkų kuratorija.

Zurück