Antras pagal dydį Lietuvos oro uostas, Kaune, ateityje gali sulaukti dar daugiau svarbos. Lietuvos valdžia šią galimybę palaiko, nes oro infrastruktūros plėtros klausimas išlieka atviras. Be to, pagrindinio Lietuvos oro uosto perkėlimas į Kauną taip pat būtų galimas. Šias tendencijas patvirtino Lietuvos susiekimo ministras Rokas Masiulis, antradienį vykusiuose AHK verslo pietuose.
Didžiausio investuotojų dėmesio susilaukia Kaunas. 2018 metų viduryje Kaune pradės veikti viena stipriausių pasaulyje automobilių dalių, ypatingai šviestuvų gamyboje, vokiečių įmonė Hella, Lietuvoje įdarbinsianti kelis šimtus darbuotojų. Kaunas yra Lietuvos susisiekimo “širdis”. Taip pat ir vokiškasis Lidl savo logistikos centrą įkūrė Kaune.
P. Masiulio nuomone, oro uosto perkėlimui įtakingiausi yra keletas faktorių. Vienas iš jų yra keleivių ir krovinių skaičiaus nuolatinis augimas. 2016 metais Vilniaus oro uostas priėmė 4,8 mln kelevių ir 53.000 skrydžių. Kai tup tarpu, 2014 metais tik 3,8 mln keleivių buvo aptarnaujami Vilniaus oro uoste. „Jei keleivių srautas ir toliau augs panašiais tempais, per ateinančius 10 metų šis oro uostas pasieks savo galimybių ribą“ pasakojo ministras. Be to, per trumpa nusileidimo takų atkarpa sumažina Lietuvos galimybes plėstis. Jos neužtenka didelių tolimųjų reisų lėktuvų nusileidimui. Tuo tarpu Kaunas, jau šiandien suteikia tokią galimybę.
P. Masiulis pabrėžia, kad nepamirštama ieškoti ir kitų galimybių. Svarstoma galimybė jau esančio oro uosto plėtroje apie variantą pastatyti naują oro uostą netoli Vilniaus. Svarbiausia, kad Vilnius, kaip turistų magnetas nenukentėtų, tęsė ministras. Tai, žinoma, prieštarauja minėtai galimybei pagrindinį oro uostą perkelti į Kauną, kuris nutolęs nuo Vilniaus vos valanda kelio automobiliu.
Apibendrinant, AHK susitikime ministras pabrėžė, kad Vokietijos reikšmė Lietuvos logistikos rinkai auga. Nors ir didžiausi verslo ryšiai vis dar vyksta su Rusija (136,2 mln EUR), tačiau verslo ryšiai su Vokietija per 2016 metus išaugo 28% su 134,8 mln EUR ir pakilo į antrąją vietą, tuo užsitikrindama vietą aukščiausiųjų trejetuke. Lietuva pasižymi sparčiu logistikos verslo augimu Vakaruose, kalbėjo p. Masiulis. Prancūzija šiuo metu 93,8 mln EUR (+33,6%) pirmaujančioje pozicijoje, Danija (76,8 mln) – antroje vietoje ir Austrija (53,3 mln) EUR - trečioje.
Transporto sektorius yra trečia pagal svarbą Lietuvos ekonomikos sritis. 110.000 žmonių dirba vienoje iš 7.000 transporto arba logistikos įmonių. Ši sritis sukuria 10,5% viso Lietuvos BVP.