Spaudos pranešimas
Lietuva

Būdamas antruoju Makronu, Martinas Šulcas galėjo spindėti ilgiau

26.10.2017

„Martin Schulz turėjo daugiau dėmesio skirti Europai, norėdamas ilgiau pasinaudoti „Sankt Martin“ efektu", - Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų verslo pietų metu savo įžvalgomis dalinosi buvęs Martin Schulz patarėjas Europos Parlamente Arnoldas Pranckevičius. Europos Komisijos atstovybės vadovas Lietuvoje taip pat pridėjo, kad Vokietijoje vykusių rinkimų rezultatus daug lėmė ir išoriniai faktoriai,

Pranckevičius pagrindine Vokietijos rinkimų rezultatų priežastimi įvardino rinkėjų matomą stabilumą Merkel vadovime, kuris pasirodė ypač vertingas po drebinančių politinių Brexit‘o ir Trump‘o rinkimų. Televiziniuose debatuose Martin Schulz nepasirodė kaip įdomi alternatyva tarp kitų kandidatų, daugiau kaip nelabai kuo išsiskiriantis kandidatas ,,tik su barzda ir gilesniu balsu". Tie, kurie norėjo pokyčio, balsavo už partiją ,,Alternatyva Vokietijai‘‘. Stipri ekonominė Vokietijos padėtis buvo pliusas dabartinei kanclerei.

Martin Schulz, kaip buvęs Würseleno meras, daugiau rėmėsi savo politine mero patirtimi, užuot iškėlęs savo kaip Europos Parlamento pirmininko ,,įspūdinas vadovavimo savybes". Schulz neišnaudojo galimybės tapti antruoju Macron, ypatingą svarbą skirdamas su Europa susijusioms temoms‘‘ - sakė Lietuvos politikos analitikas.

Pasak Pranckevičiaus, ,,apskritai, rinkimų rezultatai tik dar kartą parodė silpnėjantį socialdemokratų vaidmenį“. Viena iš priežasčių, kodėl socialdemokratai tiesiog ,,negalėjo laimėti" Parlamento rinkimų, buvo migracijos tema, į kurią jie atsakymų neturėjo. Socialdemokratams reikalingi nauji lyderiai. Pranckevičius palankiai vertino Vokietijos socialdemoktratų partijos opozicijos darbą, nors tai ir buvo ,,didžiosios koalicijos, kartu ir Merkel pralaimėjimas"

Politikos analitikas taip pat išdrįso prognozuoti pagrindinių postų pasiskirtymą ,,Jamaika‘‘ vyriausybinėje koalicijoje. Laisvosios demokratijos partijos politikas Lindner arba partijos kolega Kubicki galėtų būti būsimu finansų ministru, o potencialiu užsienio reikalų ministru – Žaliųjų atstovą Cem Özdemir. Apskritai, ,,Vokietijos rinkimuose neįvyko nieko ypatingo, nes ji tapo tų pačių įtaką darančių veiksnių auka kaip ir kitos šalys anksčiau, tokia kaip Lietuva prieš dvejus metus" – pabrėžė A. Pranckevičius.

Po naujos Vokietijos Vyriausybės išrinkimo, ,, kuri be abejo vadovausis pro-europietiškomis vertybėmis, santykuose su Lietuvoje mažai kas keisis ir Vokietija išliks patikima saugumo ir ekonominio bendradarbiavimo partnere‘‘.

Lietuvos narystę Europos Sąjungoje Pranckevičius vertina kaip ,,sėkmės istoriją", ypatingai lyginant su ne ES šalimis, tokiomis kaip Ukraina. ,,Mes, kaip nedidelė šalis, priklausome geriausiam klubui, tuo pačiu galėdami būti netgi šalimi donore Rytų partnerystės kontekste", - dalino jis.

AHK valdybos narys Lietuvoje Linas Sabaliauskas (advokatų kontora TRINITI LT) pabrėžė, kad vadovaujant A. Pranckevičiui Europos Komisijos atstovybė įgavo „visai kitą svarbą“ politiniame Lietuvos gyvenime.

Europos Komisijos atstovybės vadovas Lietuvoje A. Pranckevičius praėjusiais metais buvo laikomas puikiu kandidatu į Lietuvos Užsienio reikalų ministrus. Pietų dalyviai sutarė, kad p. Pranckevičius būtų buvęs puikus Užsienio reikalų ministras, bet gal dar tokiu ir taps.