Iš 105 balsavusių Seimo narių už strategiją pasisakė 103, 2 susilaikė, balsavusių „prieš“ salėje neatsirado.
„Po šešerių metų Lietuva turi naują nacionalinę energetikos strategiją, kuri yra pažangi ir ambicinga ne tik regiono, bet ir visos Europos kontekste. Dabar turime aiškiai nubrėžtus tikslus, kur link einame ir ko siekiame. Mūsų pagrindiniai siekiai yra galutinai užbaigti Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir daugiau nebūti nei energetine sala, nei pusiasaliu. Taip pat plėtoti švarią ir klimato kaitai neigiamo poveikio nedarančią energetiką, kurti ir diegti inovacijas, kurios vartotojui leis taupyti, o ekonomikai augti“, – pranešime cituojamas , energetikos ministras.
Strategijoje iki 2020 m. numatyta užtikrinti energijos sistemos saugumą, numatyti tikslai – energetikos sistemos integracija į ES, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, subalansuota ir tvari atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtra, energetikos infrastruktūros optimizavimas ir modernizavimas. Svarbiausias uždavinys - sinchronizacija su Vakarų Europos elektros tinklais.
2030 m. keliamas tikslas mažinti energijos kainą ir sklaindžiai pereiti nuo iškastinių prie atsinaujinančių energijos išteklių.
„Energija turi būti ne tik žalia ir švari, bet ir konkurencinga. Energetikos konkurencingumo požiūriu svarbiausias strategijos tikslas – užtikrinti, kad gyventojų išlaidų dalis už energiją bendrose vartojimo išlaidose mažėtų, o pramonei energijos išteklių kainos būtų ne didesnės nei regiono valstybėse. Siekiant šio tikslo, svarbu užtikrinti, kad perėjimas nuo iškastinių energijos šaltinių prie atsinaujinančių energijos išteklių būtų sklandus, ekonomiškai pasvertas ir sutaptų su turimos energetikos infrastruktūros tarnavimo laikotarpiu“, - anksčiau yra sakęs Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras.
Numatyta, kad 2030 m. Lietuvoje bus pagaminta 70% suvartojamos elektros energijos ir 45% iš jų bus pagaminta iš atsinaujinančių energetikos išteklių. 2050 m. visa Lietuvos poreikiams reikalinga elektra bus pagaminta Lietuvoje ir visa – iš AEI.
Iki amžiaus vidurio energija iš AEI taps dominuojančia visuose sektoriuose - elektros, šilumos ir transporto. 2050 m. strategijoje numatyta, kad Lietuva taps „energetiškai darnia ir savarankiška valstybe“.
Energetikos strategijoje numatyta skatinti daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimą, mažo energetinio intensyvumo ir energijos vartojimo efektyvumą didinančias pramonės šakas, planuojama palaipsniui pereiti prie mažiau taršių degalų ir elektros energijos vartojimo transporte.
Ketinama siekti proveržio inovacijų srityje. Lietuva turėtų iš energetikos technologijas importuojančios šalies tapti pažangias technologijas kuriančia ir eksportuojančia valstybe.
Energetikos strategijos dokumente, kol kas nėra priemonių, kuriomis bus įgyvendinti tikslai, plano. Jis, kaip VŽ informavo Energetikos ministerija, šiuo metu yra rengiamas ir derinimui bus pateiktas „artimiausiu metu“.
Sutapo su ES
„Simboliška, kad atnaujintos Strategijos priėmimas sutapo ir su keletą metų trukusių derybų dėl Europos Sąjungos energetikos ir klimato kaitos tikslų pabaiga. Lietuva ir visa ES praktiškai tuo pat metu susitarė dėl ilgalaikių energetikos tikslų. Tikiuosi, kad ne simboliškai, o realiai praktiškai kartu su ES juos ir įgyvendinsime“, – sako energetikos ministras.
Birželio 21 d. Europos Parlamentas ir Europos Taryba pasiekė susitarimą dėl taip vadinamojo „Švarios energijos paketo“ – energijos efektyvumo didinimo bei atsinaujinančios energetikos tikslų iki 2030 metų.
Suderėta dėl neįpareigojančio 32,5% energijos sutaupymų tikslo visoms ES valstybėms, kuris gali būti peržiūrėtas 2023 m. Iki 2030 m. ES valstybės turės pasiekti 32% atsinaujinančių energijos išteklių dalį visame savo suvartojamos energijos balanse.
Taip pat įtvirtinta pareiga, kad iki 2018 m. pabaigos visos ES šalys turės pateikti nacionalinius energijos ir klimato kaitos stabdymo planus, kuriuose bus numatyti veiksmai, leisiantys pasiekti švarios energijos tikslus.