Spaudos pranešimas
Vokietija

AHK: Vokietija lieka patikima partnerė

26.09.2017

Nors per rinkimus į Bundestagą (Vokietijos parlamentą) kanclerė Angela Merkel patyrė ženklių nuostolių, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) nuomone, Vokietijos vaidmuo Europoje ir glaudūs ryšiai su Baltijos partnerėmis išliko stabilūs. „A. Merkel vadovaujamai Krikščionių demokratų sąjungai buvo vėl įteikti tvirti įgaliojimai formuoti vyriausybę“, – teigia Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų vadovas Florianas Schrėderis. „Net jeigu būtų formuojama koalicija su naujais partneriais, pavyzdžiui su liberalais bei Žaliųjų partija, ekonomikos ir užsienio politikos kryptys nesikeis. Iš tiesų yra tikėtina, jog kai kurie klausimai bus sprendžiami net greičiau.“ F. Schrėderis mano, jog Vokietija toliau tęs proeuropietišką kursą ir, kaip ir anksčiau, sieks stiprinti santykius su šalimis partnerėmis. Prekybos rūmai rezultatus vertina kaip aiškią pamoką valdančioms partijoms. „Tačiau įvertinant milžiniškus iššūkius, kuriuos teko įveikti pastaraisiais metais, t. y. euro krizę, pabėgėlių bangas ir terorizmo grėsmę, Vokietija, palyginus su kitomis Europos valstybėmis, ir toliau rodo pavyzdį savo stabilumu ir tęstinumu“, – sako F. Schrėderis.

Pagal išankstinius rezultatus kanclerės A. Merkel Krikščionys demokratai (CDU/CSU) pelnė 33 proc. rinkėjų balsų, t. y. prarado 8,6%. Tai pats blogiausias rezultatas nuo 1949 metų. Nepaisant to, jie išlieka stambiausia frakcija ir, kaip ir anksčiau, teiks kanclerio kandidatūrą. Jų koalicijos partneris socialdemokratai (SPD), gavę tik 20,5 proc. balsų, smuko 5,2 proc. ir pasiekė istorines žemumas. Pasibaigus rinkimams, partijos lyderis Martinas Schulzas žadėjo, kad jo partija neprisidės prie vyriausybės formavimo ir pereis į opoziciją. Koaliciją A. Merkel tikriausiai sudarys su naujais partneriais – liberalais (FDP) ir žaliaisiais, kurie gavo atitinkamai 10,7 ir 8,9 proc. rinkėjų balsų. Toks trijų partijų aljansas galėtų joms užtikrinti stabilią daugumą. Ilgus metus trukusią valdančiąją koaliciją su liberalais jau buvo sudaręs Krikščionių demokratų sąjungai vadovavęs Vokietijos kancleris Helmutas Kolis. Tačiau bendra koalicija su Žaliąja partija Vokietijoje būtų naujas reiškinys.

Rinkimų į Vokietijos parlamentą laimėtoja tapo atvirai kraštutines dešiniąsias pažiūras reiškianti partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuri privertė atkreipti į save dėmesį antieuropietišku kursu ir polemine A. Merkel pabėgėlių politikos kritika. Didžiausios rinkėjų paramos ši partija sulaukė visų pirma rytinėse šalies žemėse ir pritraukusi 12,6 proc. balsų tapo trečia pagal dydį partija. Sėkmingame ultradešiniųjų pasirodyme kritikai įžvelgia politinės krypties lūžio tašką. Tai bus pirmas kartas per penkis dešimtmečius, kai Bundestago duris varstys labiau nei CDU į dešinę nukrypusi partija. Stebėtojai nuogąstauja, jog Vokietijos vidaus politika pasuks į dešinę, nes iki šiol AfD neatsiribojo nuo neonacių ir nacionalistinių pažiūrų skleidėjų. Vietoj to, partija siekia artimos bičiulystės su tokiais Europos dešiniųjų pažiūrų populistais kaip Nyderlandų kraštutinių dešiniųjų politiku Gertu Vaildersu ir prancūze Le Pen. Be to, partijai dažnai primetami įtarimai palaikant artimus ryšius su Rusijos vyriausybe. Kitame politinio spektro gale kairiųjų partija, kilusi iš buvusių Rytų Vokietijos komunistų, gavo 9,2 proc. balsų ir vėl prasimušė į Vokietijos parlamentą, pasiekusi antrą pagal gerumą rezultatą savo istorijoje. Didžioji nuolatinių šios partijos rinkėjų dalis vėlgi yra rytiniuose Vokietijos regionuose.

Šis AfD rezultatas verčia manyti, kad Vokietijoje bus atnaujintos karštos diskusijos pabėgėlių politikos klausimais. Remiantis apžvalgininkų analizėmis, didžiausią įtaką rinkiminės kovos eigai padarė baimė dėl ateities. Nuo 2015 metų Vokietija priėmė daugiau kaip milijoną prieglobsčio prašytojų, kurių didžioji dauguma yra pabėgėliai iš pilietinio karo alinamos Sirijos. Daugeliui rinkėjų kilo klausimų, susijusių su integracija ir vidaus saugumu. Kita vertus, ne visi gyventojų sluoksniai pajuto ligšiolinės koalicijos vykdomos politikos naudą nepaisant padidėjusios jų gerovės ir palankių ekonominių tendencijų.