Estija, Latvija ir Lietuva yra vienos dinamiškiausių Euro zonos šalių 2017 m. Be padidėjusių vartotojų išlaidų ir išaugusių bendrųjų investicijų juntama nauda ir dėl po 2008 m. krizės padidėjusio konkurencingumo. Tai rodo neseniai paskelbti ekonominiai duomenys ir naujausias Europos centrinio banko (ECB) tyrimas.
Remiantis statistikos tarnybų skaičiavimais bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį Latvijoje padidėjo 4,1 proc., Lietuvoje 3,9 proc. Taip pat ir Estijoje analitikai tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo, kadangi šalies augimo tempai gerokai viršija prognozuojamus Euro zonos (2,1 proc.) ir ES 28 (2,2 proc.) BVP rodiklius tuo pačiu laikotarpiu. Ekonomika Baltijos šalyse auga sparčiai. Tas pats pasakytina ir apie Estijos, Latvijos ir Lietuvos šalių ekonomikos palyginimą su pasiturinčiomis ES valstybėmis narėmis. Remiantis ECB rugpjūčio mėnesio pradžioje paskelbtu tyrimu, po nepriklausomybės paskelbimo, visos trys šalys gerokai sumažino ekonominį atotrūkį. Kartu su Slovakija Estija, Latvija ir Lietuva buvo tarp nedaugelio euro zonos šalių, kuriose realusis BVP, tenkantis vienam gyventojui, išreikštas perkamosios galios standartais, priartėjo prie ES vidurkio.
2015 m. vidutinis pajamų vienam gyventojui dydis Baltijos šalyse sudarė 66,5 proc. ES15 vidurkio, o 1995 m. jis buvo tik apie 28 proc. Svarbūs teigiamo vystymosi veiksniai buvo žemas valstybės skolos lygis, spartus institucijų ir ekonominės politikos tobulinimas, laisvos ir atviros rinkos, taip pat greito sureguliavimo priemonės krizės metu.