Infliacija Vokietijoje 2017-aisiais ženkliai išaugo ir buvo didžiausia per pastaruosius penkerius metus. Pagal pirmuosius Vokietijos statistikos tarnybos vertinimus metinis vartotojų kainų vidurkis padidėjo 1,8 procento. Paskutinį kartą didesnis 2 procentų augimas buvo užfiksuotas 2012 metais. Vysbadene įsikūrusios institucijos duomenimis paskutinis kainų didėjimas 2016 m. buvo apskaičiuotas 0,5 procento, o 2015 m. – 0,3 procento.
Poveikį infliacijai šiemet turėjo išaugusios nuomos bei kylančios energijos ir maisto produktų kainos. Metų pabaigoje kainų augimas lengvai sumažėjo. Gruodžio mėnesį metinės infliacijos rodikliai buvo 1,7 procento, tuo tarpu lapkritį siekė 1,8 procento.
Ekonomikos ekspertai daro išvadas, kad atsižvelgiant į bendrą šalies ekonominį augimą kitais metais kainos ir toliau kils. Miuncheno Ifo institutas prognozuoja maždaug 1,9 procento kainų išaugimą 2018-iems metams.
Nepaisant išaugusios infliacijos daugelio Vokietijos dirbančiųjų perkamoji galia taip pat padidėjo. Darbo užmokestis 2017 metais augo vidutiniškai 2,3 procento maždaug 17 milijonų dirbančiųjų pagal kolektyvinę sutartį. Tokiu būdu atlyginimai jau šeštus metus iš eilės didėja greičiau negu kainos. Todėl daugeliui vartotojų kainų padidėjimas kasdienio apsipirkimo metu yra vos juntamas.
Be to, dažnai lyg šmėkla, daugelio vokiečių nupiešiamas infliacijos fenomenas praranda savo gąsdinantį poveikį. Portalo welt.de pranešime teigiama, jog vienos rinkos tyrimo bendrovės (GfK) atliktoje apklausoje ketvirtadalis apklaustųjų vokiečių nebežinojo, ką reiškia „infliacijos“ terminas. Tik pusė respondentų galėjo atsakyti į klausimą, kokio maždaug dydžio infliacija šiuo metu egzistuoja.