Vokiečius galima vadinti grynųjų pinigų karaliais euro zonoje. Jokioje kitoje Europos šalyje piliečiai su savimi nesinešioja tiek daug monetų ir banknotų, kaip federalinės Vokietijos gyventojai. 2016 metais vidutiniškai 103,6 euro grynųjų buvo galima rasti kiekvieno gyventojo piniginėje, atskleidė Europos centrinio banko tyrimas. Baltijos šalių vartotojai dažniausiai savo piniginėse neturi nei pusės šios grynųjų pinigų sumos ir atsiskaityti (ypač estai) nėra linkę tik grynaisiais.
Kitaip nei vokiečiai, latvių vartotojai su savimi nešiojasi 41 eurą grynųjų, estams pakanka 43 eurų, o lietuviai išsiverčia su 29 eurais grynųjų, nurodo lapkričio pabaigoje paviešintas tyrimas. Euro zonos gyventojai vidutiniškai su savimi nešiojasi 65 eurus grynųjų pinigų.
Taip pat atsiskaitymu grynaisiais kasoje vokiečiai visoje euro zonoje atsiduria pirmoje vietoje. 80 procentų mokėjimų Vokietijoje atliekama naudojant banknotus ir monetas. Lietuvoje (75 procentai) ir Latvijoje (71 procentas) atsiskaitymas grynaisiais taip pat vis dar populiarus. Estijoje priešingai – mažiau negu pusė (48 procentai) visų atsiskaitymų kasose vyksta grynaisiais.
Nepaisant ne grynųjų pinigų operacijų paplitimo, grynieji euro zonoje vis dar lieka dominuojančia atsiskaitymo priemone, teigia ECB. Vidutiniškai 79 procentai visų mokėjimų pardavimo vietose tebevyksta grynųjų pinigų pagalba, tuo tarpu atsiskaitymas kortelėmis labai atsilieka ir užima tik 19 procentų visų atsiskaitymo procedūrų. Likę 2 procentai pirkimų įgyvendami atsiskaitant kitais metodais, pavyzdžiui čekiais.
Grynieji pinigai dažniausiai naudojami perkant už nedideles sumas ir kasdieninio vartojimo prekes, taip pat atsiskaitant už paslaugas restoranuose, baruose ir kavinėse. Tik čia atsiskleidžia skirtumai tarp lyčių ir amžiaus grupių – vyrai moka grynais dažniau negu moterys. Ir amžiaus grupėje virš keturiasdešimties grynųjų vartojimas yra populiaresnis negu tarp jaunimo.