Mūsų biuras
Šiauriausia Baltijos šalis – Estija – alsuoja skandinaviška dvasia. Tai nenuostabu, nes net 800 metų visuomeninį gyvenimą čia formavo vokiečių-baltų pirklų elitas, kurio įtaka išliko iki pat XIX amžiaus. Net ir vėliau, Estijai patekus į Rusijos imperijos sudėtį, Vakarų įtaka išliko didelė – Talino universitete iki 1870 metų buvo dėstoma vokiečių kalba. Galbūt todėl, žlugus Sovietų Sąjungai, Estija aiškiai pasirinko Vakarų kryptį ir ėmė kryptingai siekti glaudesnių ryšių su Šiaurės Europos kaimynėmis. Ilgametės verslo tradicijos, kultūrinis artumas ir geografinė kaimynystė lėmė tai, kad šiandieniniai Estijos kaimynai yra vieni svarbiausių jos prekybos partnerių.
Sutelkdama dėmesį į pažangius IT ir pramonės sprendimus, Estija įgijo technologinį pranašumą – tai patvirtina ir faktas, kad šalis pirmoji Europoje įdiegė visiškai skaitmenizuotą viešąją administraciją. Skaitmeniniai sprendimai Estijoje diegiami nuosekliai ir atsižvelgiant į pilietinės visuomenės poreikius: kiekvienam piliečiui užtikrinta teisė į interneto prieigą, o visoje šalyje veikia daugiau kaip 1300 viešųjų belaidžio ryšio taškų. Skaitmeninimas Estijoje apima ne tik viešąjį sektorių, bet ir pramonės transformaciją (Pramonė 4.0). Aukšto lygio IT kompetencija bei moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTTP) Estiją paverčia lydere kibernetinio saugumo, aukštųjų technologijų sistemų ir kontrolės technologijų srityse. Puikiai išvystyta inovacijų ir investicijų ekosistema skatina tvarią pramonės automatizaciją ir daro teigiamą įtaką įvairiems sektoriams – nuo elektrotechnikos ir elektronikos iki transporto, logistikos ir automobilių pramonės. Patraukli mokesčių sistema ir liberali teisinė aplinka sudaro palankias sąlygas verslui medienos ir baldų pramonėje, popieriaus gamyboje, maisto pramonėje bei jūrinėje ekonomikoje.
Faktai
- Gyvnetojų skaičius: 1,34 mln. (2025)
- Plotas: 45 228 km ²
- Sostinė: Talinas
- Kaimyninės šalys: Latvija, Rusija, Suomija (jūra)
- Verslo kalbos: estų, anglų, rusų, suomių, vokiečių
- Valiuta: euras nuo 2011.01.01; anksčiau Estijos krona (EEK)
- Politinė sistema: parlamentinė demokratija
- Valstybės vadovas: Respublikos Prezidentas Alar Karis (2021–dabar)
- Vyriausybės vadovas: premjerė Kristen Michal (2024–dabar)
- Parlamentas: vienų rūmų parlamentas Rygikogas (101 deputatas, renkami ketveriems metams)
Ekonomika
- 2023 m. BVP – 41 mlrd. eurų
- BVP vienam gyventojui 2023 m. – 20 245 EUR
- 2023 m. infliacija – 9,1 proc.
- 2023 m. valstybės skola – 19,6 proc.
- Nedarbo lygis 2023 m. – 6,4 proc.
- 2023 m. importas – 21,1 mlrd. eurų
- 2023 m. eksportas – 18,2 mlrd. eurų„Doing Business
- 2020“ ease: 18-oji vieta iš 190 vertinamų valstybių
- „World Competitiveness“ reitingas 2024 m.: 33-ioji vieta iš 67 šalių
- 2023 m. korupcijos percepcijos indeksas: 12-oji vieta iš 180 reitinguotų valstybių
Infrastruktūra
Beveik akimirksniu iš Berlyno į Taliną – ir net toliau iki Suomijos Helsinkio. Tai yra ambicingo geležinkelio statybos projekto „Rail Baltica“ idėja, kuri gimė dar 2001 m.
Po keleto atidėjimų „Rail Baltica“ pagaliau pradėjo veikti. Nuo 2025 m. greitųjų traukinių linija (keleivinis transportas ne mažiau kaip 249 km/h greičiu) 870 kilometrų ilgio ruože jungia Kauną, Rygą ir Taliną. Iki 2030 m. turėtų būti užbaigtas ir ruožas iki Varšuvos. Linija bus nutiesta pagal Vakarų Europoje įprastą 1435 mm vėžės plotį, o ne pagal Baltijos šalyse įprastą senąjį 1524 mm vėžės plotį..
Šis daugiašalis projektas turėtų sutaupyti daug laiko ne tik keleiviniam, bet ir krovinių transportui. 2017 m. pradžioje trys Baltijos valstybės pasirašė „Rail Baltica“ susitarimą, kuriame nustatyta tiksli linijos eiga, techniniai duomenys ir terminai. ES remia šį projektą pagal CEF programą.
Istorija
Antrojo pasaulinio karo sumaištyje Estija pateko pirmiausia į sovietų, vėliau į vokiečių, o galiausiai vėl į sovietų valdžią. Tapusi Sovietų Sąjungos dalimi, Estijos TSR nuo tol buvo valdoma Kremliaus. Nuo 1940 m. iki Stalino mirties buvo deportuota keletas dešimčių tūkstančių estų – vien 1949 m. kovo mėn. apie 20 000. Vykdant šią Maskvos rusifikacijos politiką, į šalį buvo apgyvendinta apie 200 000 rusų darbininkų, o tai yra stiprios rusų mažumos šalyje pagrindas.
1991 m. žlugo TSRS, o per Dainuojančią revoliuciją buvo įkurta antroji Estijos Respublika. Nuo 1991 m. rugpjūčio 20 d. Estija vėl yra oficialiai nepriklausoma. Vėliau ji buvo priimta į JT ir Europos Tarybą, o 2004 m. – į ES ir NATO. Nuo 2011 m. Estija yra euro zonos narė.