Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje logotipas

Estija

Informacija apie Estiją.

Estland_breit.jpg

Mūsų biuras

Šiauriausia Baltijos regiono valstybė kvėpuoja skandinaviška atmosfera. Tautiškai 800 metų vokiečių-baltų aukštesnioji prekybininkų pamaina dominavo visuomenės gyvenime iki pat 19 am žiaus. Net ir vėliau valdant Rusijai, Vakarų įtaka išliko didelė, juolab kad Talino universitete iki 1870 m. buvo kalbama vokiečių kalba. Galbūt dėl to žlugus Sovietų Sąjungai Estija orientavosi į Vakarus ir, svarbiausia, ieškojo artumo su Šiaurės kaimynais. Ilgalaikiai verslo ryšiai, kultūrinis ryšys ir geografinis artumas skatina kaimynines šalis tapti pagrindinėmis šiandienos prekybos partnerėmis.

 

Daugiausia dėmesio skirdama inovatyviems IT ir pramonės sprendimams, Estija padarė technologinį pranašumą, o tai pabrėžia pirmą kartą Europos lygmenyje įdiegtas visiškai skaitmenizuotas valdymas. Skaitmeninės programos taip pat yra suderinamos su Estijos pilietine visuomene, kuri gali veikti kaip skaitmeninės transformacijos vykdytoja pagal kiekvieno interneto prieigos taško ir daugiau kaip 1.300 šalyje paskirstytų karštųjų taškų teisę. Digital "šalis mąsto ne tik apie pramonės valdymą, bet ir skaitmeninę transformaciją (pramonė 4.0). Aukščiausios kokybės IT ekspertizė ir MTTP daro e. valstybę pirmaujančia kibernetinio saugumo, aukštųjų technologijų sistemų ir kontrolės technologijų srityje. Puiki inovacijų ir investicijų ekosistema – tvari pramonės automatizacija – jau seniai veikia ir kitas pramonės šakas, tokias kaip elektros ir elektronikos pramonė, transportas ir logistika, automobilių pramonė. Patrauklūs mokesčių modeliai ir rinka liberali teisinė sistema leidžia gerai veikti medienos ir baldų pramonei, popieriaus pramonei, maisto pramonei ir jūrų ekonomikai.

Faktai

  • Iš viso gyventojų – 1,3 mln. (2024)
  • Plotas: 45 228 km ²
  • Sostinė: Talinas
  • Kaimyninės šalys: Latvija, Rusija, Suomija (jūra)
  • Verslo kalbos: estų, anglų, rusų, suomių, vokiečių
  • Valiuta: euras nuo 2011 1 1; anksčiau Estijos krona (EEK)
  • Vyriausybės sistema: parlamentinė demokratija
  • Valstybės vadovas – Respublikos Prezidentas Alaras Karis, pareigas pradėjęs eiti 2021 m. spalio 11 d.
  • Vyriausybės vadovas: premjerė Kristen Michal (liberali Estijos reformų partija), kadenciją pradėsianti 2024 m. liepos 23 d.
  • Parlamentas: vienmandatininkų parlamentas „Riigikogu“, 101 nuotr.

Ekonomika

  • 2023 m. BVP – 41 mlrd. eurų
  • BVP vienam gyventojui 2023 m. – 20 245 EUR
  • 2023 m. infliacija – 9,1 proc.
  • 2023 m. valstybės skola – 19,6 proc.
  • Nedarbo lygis 2023 m. – 6,4 proc.
  • 2023 m. importas – 21,1 mlrd. eurų
  • 2023 m. eksportas – 18,2 mlrd. eurų„Doing Business
  • 2020“ ease: 18-oji vieta iš 190 vertinamų valstybių
  • „World Competitiveness“ reitingas 2024 m.: 33-ioji vieta iš 67 šalių
  • 2023 m. korupcijos percepcijos indeksas: 12-oji vieta iš 180 reitinguotų valstybių

Infrastruktūra

Kvaziį nulinį kablelį-niksą iš Berlyno į Taliną – ir net toliau iki Suomijos Helsinkio. Tokia mintis slypi už ambicingo geležinkelio projekto „Rail Baltica“. Mintis gimė dar 2001 metais.

Po daugelio vėlavimų „Rail Baltica“ dabar pagaliau atsidūrė vėžėje. Didesniu nei 870 kilometrų greituoju (bent 200249 km/val. keleiviniu transportu) maršrutu geležinkelis nuo 2025 m. sujungs Berlyną, Kauną, Rygą ir Taliną. Planuojama, kad iki 2030 m. bus įvykdytas ir atotrūkis į Varšuvą. Trasa vystoma Vakarų Europoje įprasta 1.435 mm standartine vėže, ne senoje rusiškoje 1.524 mm pločio vėžėje, kaip įprasta Baltijos šalyse.

„Mulitnational“ projektu siekiama sutaupyti daug laiko ne tik keleivių, bet visų pirma krovinių vežimui. 2017 metų pradžioje trys Baltijos šalys pasirašė „Rail Baltika“ susitarimą, kuriame nurodyta tiksli maršruto eiga, techniniai duomenys ir terminai. ES remia projektą pagal EITP programą.

Istorija

Antrojo pasaulinio karo sūkuryje Estija atsidūrė tik sovietinio, vėliau vokiškojo ir galiausiai vėl sovietinio valdymo sąlygomis. Kaip Sovietų Sąjungos dalis, Estijos SSR nuo šiol buvo valdoma Kremliaus. Keli 10 000 estų buvo deportuoti nuo 1940 metų iki Stalino mirties - vien apie 20 000 1949 metų kovą. Vykdant šią Maskvos rusifikavimo politiką, šalyje įsikūrė apie 200.000 Rusijos darbininkų, tai stiprios Rusijos mažumos pagrindas.

1991 m. SSRS subyrėjo ir per dainuojamąją revoliuciją įkūrė antrąją Estijos respubliką. Nuo 1991 m. rugpjūčio 20 d. Estija vėl oficialiai nepriklausoma. Po to seka įrašai JTO ir Europos Taryboje, 2004 m. – galiausiai ES ir NATO. Nuo 2011 m. Estija yra euro zonos dalis.