SUSIVIENIJIMO ĮSTATAI
„Deutsch-Baltische Handelskammer in Estland, Lettland, Litauen“ e.V.
(2024 sausio mėn.)
Preambulė
(1) „Deutsch-Baltische Handelskammer in Estland, Lettland, Litauen e.V.“ yra Šarlotenburgo apylinkės teisme (Amtsgericht Charlottenburg) įregistruotas susivienijimas (VRO 23978 B).
(2) Vokietijos pramonės ir prekybos rūmai (toliau tekste sutrumpintai vadinama „DIHK“) pripažįsta Rūmus kaip vienus iš Vokietijos užsienio prekybos rūmų (AHK). Jie veikia remdamiesi pasitikėjimu pagrįstu bendradarbiavimu su DIHK, kuriai jie priklausys neeilinio nario teisėmis. Susitarimai su DIHK dėl pripažinimo bus pasirašyti ir paraiška dėl priėmimo neeilinio nario teisėmis bus pateikta po to, kai bus formaliai užbaigtas Rūmų steigimas.
(3) DIHK teiks Rūmams paramą iš Vokietijos Federacinės Respublikos ūkio ir klimato apsaugos ministerijos skirtų lėšų pagal kiekvienais metais nustatomas paramos finansavimo kvotas.
(4) 2017 m. kovo 28 d. Rygoje įvykusiame narių susirinkime buvo patvirtinta nauja įstatų redakcija. Ši įstatų redakcija įsigalioja vietoj 2004 m. kovo 01 d. įstatų redakcijos su naujausiais pakeitimais, darytais 2013 m. kovo 26 d. Naujausi pakeitimai patvirtinti 2019 m. kovo 12 d. Taline įvykusiame narių susirinkime
(5) Narių susirinkimas suteikė vadovaujančiajam valdybos nariui įgaliojimą pateikti Šarlotenburgo apylinkės teismui įregistruoti naują įstatų redakciją. Tuo atveju, jeigu Šarlotenburgo apylinkės teismas atsisakytų įregistruoti naują įstatų redakciją, narių susirinkimas įgaliojo vadovaujantįjį valdybos narį atlikti Šarlotenburgo apylinkės teismo reikalaujamus naujosios įstatų redakcijos pakeitimus bei papildymus, kad naujoji įstatų redakcija galėtų būti įregistruota susivienijimų registre
I. Pagrindai
1 straipsnis. Tikslas ir uždaviniai
(1) Rūmų tikslas yra abipusiu interesu skatinti ekonominius santykius tarp Vokietijos Federacinės Respublikos ir Estijos, Latvijos bei Lietuvos ir savo narių verslo interesus Baltijos regione. Šis tikslas turi atsispindėti ir Rūmų institucijų veikloje.
(2) Rūmai nesiekia vykdyti ūkinės veiklos.
(3) Siekdami savo tikslų, Rūmai inter alia vykdo šiuos uždavinius:
a. teikia informaciją ir konsultacijas, o ypač atlieka ekspertizes, rengia rinkos tyrimus ir teikia ataskaitas;
b. tarpininkauja užmezgant, palaiko ir toliau plėtoja verslo santykius tarp Vokietijos, Estijos, Latvijos bei Lietuvos įmonių;
c. užmezga ir palaiko ryšius tarp tų šalių atitinkamų ekonominių sluoksnių;
d. gina ekonominių santykių subjektų ekonominius interesus Vokietijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos valdžios, valdymo institucijose ir kitose organizacijose;
e. renka ir skelbdama publikacijas (aplinkraščius, metų ataskaitas, atmintines ir kitas publikacijas) perduoda informaciją apie Vokietijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekonominę situaciją, ekonomikos ir prekybos politikos padėtį bei tendencijas;
f. organizuoja renginius, pvz. priėmimo dienas, informacinio pobūdžio seminarus, simpoziumus, diskusijas ir spaudos konferencijas, taip pat dalyvauja tokio pobūdžio renginiuose, jeigu jie yra suderinami su įstatuose nustatytais tikslais;
g. gauna informaciją apie prekių realizavimą, pirkimą ir investavimo būdus aukščiau minimose šalyse;
h. teikia paramą profesinio rengimo ir kvalifikacijos kėlimo klausimais, jeigu ši parama yra svarbi firmoms, besidominčioms šalių tarpusavio ekonominiais santykiais;
i. už tam tikrą mokestį tarpininkauja ginčuose tarp dvišalių ekonominių santykių subjektų;
j. atstovauja mugių organizatoriams ir ekonominės plėtros bendrovėms;
k. vykdo bet kokią kitą įstatymais leidžiamą veiklą, kuri padeda siekti šio straipsnio 1 dalyje aprašyto tikslo.
(4) Visos teikiamos paslaugos turi sudaryti galimybes įgyvendinti Rūmų tikslus ir privalo būti su jais suderintos. Atsižvelgdami į šią sąlygą, Rūmai gali teikti paslaugas ir asmenims, kurie nėra Rūmų nariai.
(5) Suderinę su DIHK, Rūmai savo uždaviniams vykdyti gali būti juridinio asmens statusą turinčių bendrovių steigėjais.
(6) Rūmai nedalyvauja jokioje politinėje ir ideologinėje veikloje. Rūmai nevykdo veiklos, kuri nepriklauso jų kompetencijai.
2 straipsnis. Pavadinimas, teisinė forma ir buveinė
(1) Rūmų pavadinimas: „Deutsch-Baltische Handelskammer in Estland, Lettland, Litauen“. Rūmų juridinis statusas yra susivienijimas, kuris veikia pagal Vokietijos teisės aktus ir yra įregistruotas Šarlotenburgo apylinkės teismo susivienijimų registre, registro numeris
„VRO 23978 B“, o savo pavadinime naudoja priedą „e.V.“.
(2) Rūmų registruota buveinė yra Berlyne.
3 straipsnis. Susivienijimo veiklos terminai
Rūmai steigiami neribotam laikui.
4 straipsnis. Filialai
(1) Dvišaliams uždaviniams vykdyti Rūmai turi po vieną filialą Taline (Estija), Rygoje (Latvija) ir Vilniuje (Lietuva). Prireikus, Rūmai savo veiklos zonai priklausančiose šalyse gali steigti papildomus filialus.
(2) Jei leidžiama nacionaliniuose įstatymuose, filialai turi būti registruojami pagal tos šalies, kurioje jie steigiami, įstatymus.
5 straipsnis. Pradinis turtas ir finansavimas
(1) Rūmams jų uždaviniams vykdyti yra skiriamos lėšos, kurias inter alia sudaro:
- Rūmų narių mokesčiai;
- lėšos, gautos likvidavus Vokietijos-Latvijos įmonių asociaciją ir Vokietijos-Lietuvos ūkio asociaciją;
- palūkanos ir pajamos, gautos investavus Rūmų turtą;
- finansinė parama;
- kitos subsidijos;
- atlygis už suteiktas paslaugas;
- kitos įplaukos.
(2) Sprendimus dėl Rūmų turto priima valdyba, prieš tai gavusi Vadovaujančiojo valdybos nario sutikimą. Gaunamas tikslines finansinės paramos arba subsidijų lėšas Rūmai gali naudoti tik pagal paskirtį. Pavieniai nariai teisių į Rūmų turtą neturi.
(3) Turtas, likęs likvidavus Rūmus ir įvykdžius visas prievoles, DIHK pasiūlymu perleidžiamas tokius pačius arba panašius uždavinius vykdančiai organizacijai arba kitoms organizacijoms, kurių veiklos tikslas yra skatinti Vokietijos ir Baltijos šalių ekonominius santykius, ir tai įforminama neeilinio Rūmų narių susirinkimo nutarimu. Vokietijos Federacinės Respublikos ūkio ir klimato apsaugosministerijos remiantis einamuoju ūkio planu skirta finansinė parama, nepanaudota Rūmų likvidavimo dieną, ir pajamos, gautos pardavus nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei teises, kurioms įsigyti Vokietijos Federacinės Respublikos ūkio ir klimato apsaugos ministerija buvo skyrusi subsidiją, turi būti grąžinamos, atsižvelgiant į šios subsidijos dalį bendrose įsigijimo išlaidose.
6 straipsnis. Atsakomybė
Už savo prievoles Rūmai atsako tik savo turtu.
II. Narystė Rūmuose
7 straipsnis. Narystės rūšys
(1) Rūmus sudaro tikrieji nariai, rėmėjai ir garbės nariai.
(2) Tikraisiais nariais gali būti įmonės, ypač juridniai asmenys bei asociacijos, kurių įregistruota buveinė arba filialas yra Vokietijoje, Baltijos valstybėse arba kitoje valstybėje ir kurie yra Vokietijos ir Baltijos šalių ekonominių santykių subjektai.
(3) Tikrieji nariai gali sudaryti sutartį dėl „Premium“ narystės statuso, apimančio specialiąsias rinkodaros priemones. „Premium“ statusą turinčiais nariais gali būti pavieniai nariai arba įmonių grupei priklausančių pavienių narių grupė, kuriai „Premium“ statusas suteikiamas kaip narių bendrijai.
(4) Rėmėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys arba asmenų susivienijimai, akivaizdžiai prisidedantys prie Rūmų tikslų įgyvendinimo.
(5) Asmenis, kurie skatina Rūmų tikslų įgyvendinimą ir savo veikla nusipelnė plėtojant Vokietijos ir Baltijos šalių ekonominius santykius, Valdybos pasiūlymu narių susirinkimas 2/3 dalyvaujančių ir atstovaujamų narių balsų dauguma gali išrinkti Rūmų garbės nariais.
8 straipsnis. Narystės pradžia
(1) Sprendimą dėl raštiško prašymo priimti priima valdyba, prieš tai gavusi Vadovaujančiojo valdybos nario sutikimą. Priimti sprendimus dėl prašymų priimti valdyba nutarimu gali įgalioti Vadovaujantįjį valdybos narį. Apie sprendimą pareiškėjui pranešama raštu.
(2) Nario teisėmis pradedama naudotis gavus nutarimą dėl priėmimo. Bet kokios pretenzijos dėl priėmimo nariu, kaip ir pretenzijos dėl sprendimo priimti arba nepriimti nariu pagrindų negalioja.
9 straipsnis. Narystės pabaiga
(1) Narystė pasibaigia nariui mirus, jam išstojus arba narį pašalinus iš Rūmų, narį likvidavus arba atsiradus kitiems esminiams jo turtinių santykių pokyčiams.
(2) Narys, pateikęs raštišką pranešimą apie išstojimą, turi teisę išstoti iš Rūmų tik ūkinių metų pabaigoje. Rašytine forma pranešimas (el. paštu) apie išstojimą privalo būti pateiktas Vadovaujančiajam valdybos nariui laišku ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki ūkinių metų pabaigos. Jeigu Narys, gavęs antrąjį reikalavimą apmokėti, vėluoja sumokėti metinį nario mokestį, laikoma, kad jis pateikė pranešimą apie išstojimą.
(3) Valdyba arba Vadovaujantysis valdybos narys gali nesilaikyti šio straipsnio 2 dalyje numatyto 3 mėnesių termino, jei tai atrodo tikslinga dėl priežasčių, dėl kurių buvo pateiktas pranešimas apie išstojimą.
(4) Valdyba 2/3 savo narių balsų dauguma gali pašalinti narį iš Rūmų, jeigu tam yra svarbi priežastis. Svarbia priežastimi ypač laikomas rimtas Rūmų interesų pažeidimas ir nepateisinamas įstatų nuostatų pažeidimas. Pašalintas iš Rūmų Narys neturi teisės reikalauti grąžinti narystės mokestį už einamuosius ūkinius metus ar teisių į Rūmų turtą.
(5) Sutartis dėl „Premium“ nario statuso gali būti nutraukta laikantis sutartyje dėl „Premium“ narios statuso numatytų reikalavimų. Toks nutraukimas nedaro poveikio atskirų įmonių nuolatinei narystei Rūmuose.
10 straipsnis. Narių teisės
(1) Nariai turi teisę dalyvauti narių susirinkimuose, pateikti prašymus ir balsuoti šio straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.
(2) Kiekvienas tikrasis narys ir kiekvienas garbės narys narių susirinkime turi po vieną balsą. Juridiniai asmenys arba asmenų sąjungos balsuoja per jų įstatyminius atstovus arba per jų raštu įgaliotus atstovus.
(3) Balsuoti susirinkime galima rašytine forma (internetine anketa) įgalioti kitą tikrąjį narį arba narį rėmėją. Atitinkamus įgaliojimus būtina ne vėliau kaip iki narių susirinkimo pradžios pateikti Vadovaujančiajam valdybos nariui. Neleidžiama daugiau nei keturiems nariams įgalioti balsuoti už juos vieną asmenį.
(4) Rūmai teikia paramą ir konsultuoja narius visais klausimais, padedančiais vykdyti Rūmų tikslus. Už paslaugas, kurios reikalauja ypatingų sąnaudų, Rūmai ima tam tikrą atlyginimą.
(5) Jeigu Narys, gavęs antrąjį reikalavimą apmokėti, vėluoja sumokėti metinį nario mokestį, iki sumokėjimo gali būti apribojamas naudojimasis nario teisėmis. Apie tai būtina įspėti reikalavime sumokėti.
11 straipsnis. Narių pareigos
(1) Nariai padeda Rūmams įgyvendinti jų tikslus. Jie įsipareigoja laikytis įstatų ir vykdyti Rūmų organų nutarimus.
(2) Tikrieji nariai ir nariai rėmėjai įsipareigoja mokėti metinį nario mokestį. Garbės nariai nario mokesčio nemoka. Metinis nario mokestis už einamuosius ūkinius metus sumokamas per pirmąjį metų ketvirtį. Konkreti mokesčio mokėjimo tvarka numatyta valdybos patvirtintose nario mokesčio mokėjimo taisyklėse.
III. Narių susirinkimas
12 straipsnis. Narių susirinkimas
Narių susirinkimas yra aukščiausias Rūmų organas.
13 straipsnis. Eilinis narių susirinkimas
(1) Eilinis narių susirinkimas šaukiamas kiekvienais metais.
(2) Atsižvelgiant į 15 straipsnio 12 dalį, eilinis narių susirinkimas:
- renka valdybos narius, išskyrus Vadovaujantįjį valdybos narį ir valdybos narius, kurie renkami regioniniuose susirinkimuose;
- priima valdybos, iždininko ir revizorių ataskaitas;
- atšaukia valdybos narius, išskyrus Vadovaujantįjį valdybos narį;
- tvirtina valdybos veiklos ataskaitą;
- renka revizorius ir tvirtina jų darbo ataskaitas;
- priima sprendimus dėl tikrųjų narių raštiškų prašymų, išskyrus prašymus priimti nariu
- valdybos siūlymu skiria garbės narius;
- keičia įstatus.
14 straipsnis. Neeilinis narių susirinkimas
(1) Neeiliniai narių susirinkimai privalo būti sušaukti valdybos nutarimu arba kai to pagrįstai reikalauja ne mažiau kaip 1/5 tikrųjų narių, nurodžius sušaukimo priežastis.
(2) Neeilinis narių susirinkimas privalo būti sušauktas per šešias savaites nuo valdybos nutarimo priėmimo arba narių paraiškos įteikimo.
(3) Konkrečiai, neeilinis narių susirinkimas priima sprendimus dėl pateiktų prašymų ir nutarimą dėl Rūmų likvidavimo pagal šių įstatų 31 straipsnį.
15 straipsnis. Narių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarka
(1) Narių susirinkimus šaukia Vadovaujantysis valdybos narys, suderinęs su prezidentu. Apie šaukiamą susirinkimą informuojama paštu arba elektroniniu laišku. Pranešime apie šaukiamą narių susirinkimą turi būti nurodyta susirinkimo darbotvarkė. Pranešimas turi būti išsiųstas ne vėliau kaip prieš keturias savaites iki eilinio ir ne vėliau kaip prieš tris savaites iki neeilinio narių susirinkimo sušaukimo dienos.
(2) Balsavimo teisę turintys nariai gali pateikti naujus pasiūlymus dėl darbotvarkės, kuriuos ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki narių susirinkimo pradžios būtina įteikti valdybai.
(3) Kandidatus į valdybos narius kiekvienas narys ir pati valdyba ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki narių susirinkimo pradžios gali raštu siūlyti Vadovaujančiajam valdybos nariui. Pasiūlymas laikomas galiojančiu tik tuo atveju, jeigu jam pritarė kandidatas ir šis kandidatas atitinka 11 ir 18 straipsniuose nustatytus kriterijus.
(4) Ne vėliau kaip prieš savaitę iki narių susirinkimo visiems suinteresuotiems nariams Rūmų filiale arba, kai tai yra tinkama, Rūmų tinklalapyje turi būti sudaryta galimybė susipažinti su visais laiku gautais arba turimais pasiūlymais.
(5) Narių susirinkimui pirmininkauja prezidentas, jam nesant - vienas iš jo pavaduotojų.
(6) Narių susirinkimas turi teisę priimti nutarimus tiktai jo darbotvarkėje paskelbtais klausimais. Darbotvarkėje nepaskelbti klausimai 2/3 dalyvaujančių ir balsavimo teisę turinčių narių ar jų atstovų, bet ne mažiau kaip 51% viso narių skaičiaus balsų dauguma gali būti įtraukti į darbotvarkę kaip ypač skubūs.
(7) Narių susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jis buvo sušauktas įstatuose numatyta tvarka ir, atsižvelgiant į 31 straipsnį, jame dalyvauja ne mažiau kaip 10% balsavimo teisę turinčių narių ar pagal 10 straipsnio 2 dalį jų įgaliotų atstovų.
(8) Tuo atveju, kai nėra minėto kvorumo, kvietime į susirinkimą gali būti numatytas jo sušaukimas vėlesniu laiku nurodant, kad pakartotinai sušauktas susirinkimas turi teisę priimti nutarimus, nepriklausomai nuo dalyvaujančių narių skaičiaus.
(9) Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančių ir balsavimo teisę turinčių narių ar jų atstovų balsų dauguma, jei šiuose įstatuose nėra numatyta kitaip. Balsavimo metu balsams pasiskirsčius po lygiai, vieną kartą turi būti rengiamas pakartotinis balsavimas. Jei balsai vėl pasiskirsto po lygiai, pasiūlymas laikomas atmestu. Skiriant narius į pareigas, dėl kurių varžosi daugiau nei vienas kandidatas(-ė), laikoma, kad išrinktas(-a) yra tas(-a) kandidatas(-ė), kuris(-i) surinko daugiausiai balsų. Balsams pasiskirsčius vienodai, kai balsuojama už daugiausiai balsų surinkusius kandidatus, rengiamas pakartotinis balsavimas dėl šių kandidatų (antras turas). Jeigu balsai ir vėl pasiskirsto vienodai, kandidatas išrenkamas burtų keliu.
(10) Balsavimas iš esmės yra atviras. Rinkimai vyksta iš esmės slaptu balsavimu. Tačiau narių susirinkimo pirmininkas gali pasiūlyti, kad rinkimai vyktų atviru balsavimu. Pasiūlymas laikomas priimtu, jeigu kito balsavimo metu niekas nebalsuoja prieš.
(11) Narių susirinkimo eiga ir balsavimų rezultatai fiksuojami protokole, kurį pasirašo prezidentas arba vienas iš viceprezidentų kartu su Vadovaujančiuoju valdybos nariu.
(12) Valdyba, nešaukdama narių susirinkimo, gali pateikti nariams nutarimų projektus dėl atskirų klausimų balsavimui raštu. Nukrypstant nuo (Vokietijos) civilinio kodekso 32 straipsnio 2 dalies, šiais atvejais nutarimas yra galiojantis, jei ne mažiau kaip pusė narių per 2 savaites, skaičiuojant nuo nutarimų projektų išsiuntimo momento, atsiuntė savo balsus į Vadovaujančiojo valdybos nario oficialią buveinę. Balsus skaičiuoja ir balsų pasiskirstymą, kuris nustatomas remiantis paprasta balsų dauguma, raštu paskelbia Vadovaujantysis valdybos narys. Negalima balsuoti raštu dėl 30, 31 straipsniuose numatytų nutarimų. Taip pat negalima raštu rinkti arba atšaukti valdybos narius. Perleisti balsavimo teisę, kaip tą numato 10 straipsnio 2 dalis, neleidžiama.
(13) Narių susirinkimas vyksta nariams dalyvaujant fiziškai arba virtualioje erdvėje (naudojant elektroninių ryšių priemones.
Narių susirinkimai gali vykti ir hibridiniu būdu - nariams dalyvaujant fiziškai ir virtualiai tuo pačiu laiku.
16 straipsnis. Regioniniai susirinkimai
(1) Siekdami skatinti susivienijimo tikslų įgyvendinimą atskirose šalyse, priklausančiose Rūmų veiklos zonai, nariai Baltijos šalių rezidentai turi teisę Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje rengti savo šalių, kuriose yra jų įregistruotos buveinės, regioninius susirinkimus.
(2) Į tokį regioninį susirinkimą susirinkę nariai renka savo regioninę valdybą (žr. 22 straipsnį).
(3) Regioniniam susirinkimui atitinkamai taikomos ir šių įstatų nuostatos dėl narių susirinkimo.
IV. Valdyba
17 straipsnis. Funkcijos
(1) Valdyba skatina Rūmų uždavinių įgyvendinimą, prižiūri, kaip laikomasi ir siekiama Rūmų tikslų, priima rekomendacijas dėl reikalų tvarkymo ir gina narių interesus. Ji veikia remdamasi narių susirinkimo nutarimais bei susitarimais dėl Rūmų pripažinimo pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(2) Šalia įstatymo numatytų funkcijų valdyba atlieka šias funkcijas:
a. iš valdybos narių renka prezidentą, viceprezidentą ir iždininką;
b. teikia ataskaitas narių susirinkimui;
c. Vadovaujančiojo valdybos nario pasiūlymu nustato nario mokesčio dydį (nario mokesčio mokėjimo taisykles) ir Rūmų paslaugų įkainius;
d. priima ir šalina Rūmų narius;
e. tvirtina ūkinių metų ūkio planą ir metinę finansinę atskaitomybę, kuriuos pateikia Vadovaujantysis valdybos narys;
f. tvirtina regiono reglamentą;
g. steigia filialus.
h. DIHK siūlymu skiria Vadovaujantį valdybos narį.
(3) Valdyba atlieka visas kitas funkcijas, šių įstatų specialiai nepriskirtas narių susirinkimo arba Vadovaujančiojo valdybos nario kompetencijai.
18 straipsnis. Valdybos sudėtis ir rinkimai
(1) Valdybą sudaro prezidentas, viceprezidentas, iždininkas, Vadovaujantysis valdybos narys ir dar penki nariai.
(2) Valdybos nariais turi būti asmenys, kurie, būdami įmonių savininkais, akcinių bendrovių valdybos ar stebėtojų tarybos nariais arba kitų įmonių atsakingais vadovais, atstovauja Vokietijos ir Baltijos šalių verslo interesams bei vaidina svarbų vaidmenį Vokietijos ir Baltijos šalių ekonominiuose santykiuose.
(3) Kiekviena įmonė narė, įskaitant ir įmones, kuriose ji turi kapitalo dalių, suteikiančių teisę daryti toms įmonėms lemiamą įtaką, jos filialus ir atstovybes, gali būti valdyboje atstovaujama tik vieną kartą. Tas pat taikoma ir įmonėms, filialams bei atstovybėms, kurias kontroliuoja pirminė įmonė.
(4) Valdybos sudėtis turi būti tokia, kad joje būtų atstovaujami svarbių verslo bei ūkio šakų, dalyvaujančių ekonominiuose santykiuose, interesai.
(5) Įmonės narės, kurių įregistruota buveinė yra Baltijos valstybėse, valdyboje yra atstovaujamos šešių narių. Jie turi būti skiriami tarpusavyje vienodu santykiu (Estija: 1/3, Latvija: 1/3, Lietuva: 1/3). Taip skiriami kandidatai, išrinkti į regionines valdybas (22 straipsnio 4 dalis).
(6) Vadovaujantysis valdybos narys į Rūmų valdybą skiriamas remiantis įstatais. Vadovaujančiojo valdybos nario pareigos išsaugomos per visą Rūmų veiklos laikotarpį. Valdyboje panaikinus Vadovaujančiojo valdybos nario pareigas, Rūmai likviduojami.
(7) Kiti valdybos nariai, išskyrus valdybos narius, kuriuos renka regioninės valdybos (22 straipsnio 4 dalis), renkami eiliniame narių susirinkime.
(8) Valdybos narių, išskyrus Vadovaujantįjį valdybos narį, kadencija yra 3 metai. Leidžiama valdybos narį išrinkti antrajai kadencijai.
(9) Jeigu valdybos narys atsistatydina iš valdybos kadencijai nepasibaigus, valdyba iki kito eilinio narių susirinkimo gali kooptuoti į valdybą naują narį. Šiuo atveju būtina laikytis 18 straipsnio 2 dalyje ir 18 straipsnio 5 dalyje nustatytų kriterijų. Įmonės narės, kurių atstovai atsistatydina iš valdybos kadencijai nepasibaigus, neturi teisės reikalauti, kad būtų kooptuojamas narys iš įmonės siūlomų kandidatų.
19 straipsnis. Valdybos posėdžių vedimo, nutarimų priėmimo ir protokolų rengimo tvarka
(1) Suderinęs su prezidentu, valdybos posėdžius šaukia Vadovaujantysis valdybos narys. Posėdžiams vadovauja prezidentas. Kai prezidento nėra, posėdžiui vadovauja viceprezidentas arba Vadovaujantysis valdybos narys. Valdybos posėdžiai turėtų būti rengiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Raštiški kvietimai į posėdžius, juose nurodant darbotvarkę, kitiems nariams privalo būti išsiųsti paštu arba elektroniniu laišku likus ne mažiau kaip 10 dienų iki posėdžio datos. Ypatingais atvejais kvietimas gali būti perduotas žodžiu arba per trumpesnį terminą. Išrinkus valdybą, pirmasis jos posėdis šaukiamas pasibaigus narių susirinkimui.
(2) Valdyba gali priimti nutarimus, jeigu dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių.
(3) Valdybos nutarimai priimami paprasta dalyvaujančių valdybos narių balsų dauguma.
(4) Valdybos nutarimai gali būti priimami ir raštu. Šio straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos taikomos atitinkamai.
(5) Valdybos posėdžius Vadovaujantysis valdybos narys arba jo paskirtas atstovas fiksuoja protokole, kuris, posėdžiui pasibaigus, paprastai ne vėliau kaip per 4 savaites išsiunčiamas valdybos nariams. Valdybos posėdžio protokolą, padarę jame galimus pataisymus, pasirašo prezidentas arba viceprezidentas ir Vadovaujantysis valdybos narys. Tuomet laikoma, kad valdybos posėdžio protokolas yra patvirtintas.
20 straipsnis. Prezidento ir viceprezidento rinkimai
(1) Valdyba iš savo narių paprasta balsų dauguma renka prezidentą ir tris viceprezidentus. Leidžiama du kartus išrinkti juos pakartotinei kadencijai. Į prezidento pareigas turi būti skiriamas vadovavimo sugebėjimais pasižymintis asmuo, kurio oficiali buveinė yra Vokietijoje arba Baltijos valstybėse.Kiekvieno iš trijų viceprezidentų oficialios buveinės turėtų būti kitose Rūmų veiklos zonai priklausančiose šalyse nei asmens, paskirto į prezidento pareigas.
(2) Kai prezidento nėra, prezidentui atstovauja vienas iš viceprezidentų, bet ne ilgiau kaip iki kito narių susirinkimo.
21 straipsnis. Iždininkas
Rūmų finansinei veiklai kontroliuoti valdyba iš savo narių renka iždininką. Iždininkas turi konsultuoti Vadovaujantįjį valdybos narį rengiant biudžeto projektą, tikrinti buhalterinės apskaitos tvarkymą ir konsultuoti rengiant balansą.
22 straipsnis. Regioninės valdybos
(1) Siekiant skatinti Rūmų uždavinių įgyvendinimą atskirose jų veiklos zonos šalyse, įsteigiamos regioninės valdybos Taline, Rygoje ir Vilniuje. Atitinkamose šalyse regioninės valdybos prižiūri, kaip laikomasi ir siekiama Rūmų tikslų, priima veiksmingas rekomendacijas dėl reikalų tvarkymo vietose ir pagal savo kompetenciją gina narių interesus. Savo veikloje regioninės valdybos vadovaujasi narių susirinkimo, valdybos nutarimais ir užtikrina nutarimų įgyvendinimą regionuose.
(2) Regioninių valdybų narius atitinkamose Rūmų veiklos zonos šalyse reziduojančios įmonės narės renka regioniniuose susirinkimuose. Konkreti regioninių valdybų narių rinkimo tvarka nustatyta valdybos priimtame regiono reglamente.
(3) Regioninei valdybai atitinkamai taikoma šių įstatų dalis, reglamentuojanti valdybos veiklą.
(4) Regioninė valdyba, atsižvelgdama į 18 straipsnį, iš savo narių renka narius, deleguojamus į valdybą.
23 straipsnis. Komitetai
Tam tikriems reikalams spręsti valdybos nutarimu iš Rūmų narių gali būti formuojami ypatingi (specializuoti) komitetai. Komitetams pirmininkauja prezidento skiriamas asmuo, teikiantis valdybai ataskaitą apie komiteto darbą. Komitetai atlieka patariamąją funkciją.
24 straipsnis. Atstovavimas
(1) Rūmams teisme ir santykiuose su kitomis institucijomis atstovauja Vadovaujantysis valdybos narys kartu su kitu valdybos nariu.
(2) Vykdomasis valdybos narys ir kitas valdybos narys pasirašo Rūmų vardu taip, kad prie Rūmų parašyto ar atspausdinto pavadinimo, nurodydami savo pareigas, prideda savo ranka rašytą parašą.Valdybos nariams leidžiama įgalioti vienam kitą sudaryti pavienius sandorius. Esant kasdieniams sandoriams, kurių vertė iki 100.000 Eur , Vadovaujantysis valdybos narys pasirašo kartu su pavaduotoja / -u.
(3) Vadovaujantysis valdybos narys jam nesant skiria savo atstovą Vadovaujančiojo valdybos nario funkcijoms ir įgaliojimams vykdyti.
25 straipsnis. Asmeninė atsakomybė
Pavieniai valdybos nariai asmeniškai atsako už Rūmų prievoles tik tuo atveju, jeigu jos atsiranda dėl narių tyčios ar didelio neatsargumo.
V. Valdymas
26 straipsnis. Vadovaujantysis valdybos narys, jo įgaliojimai
(1) Vadovaujantysis valdybos narys įgaliotas tvarkyti ir yra atsakingas už visus einamuosius reikalus, kuriuos numato šie įstatai, valdybos rekomendacijos ir susitarimai su DIHK. Jis visų pirma atsako už biudžeto suformavimą ir nuolatinę biudžeto vykdymo kontrolę.
(2) Vadovaujantysis valdybos narys priima sprendimus dėl Rūmų darbuotojų, jų priėmimo į darbą bei atleidimo.
(3) Vadovaujantysis valdybos narys dalyvauja narių ir regioniniuose susirinkimuose, valdybos ir regioninių valdybų, patariamųjų organų ir komitetų posėdžiuose.
(4) Vadovaujantysis valdybos narys ir visi Rūmų darbuotojai savo veikloje laikosi griežto objektyvumo, bešališkumo ir pasitikėjimo principų.
(5) Vadovaujantysis valdybos narys turi teisę užprotestuoti nutarimus, kurie neatitinka įstatuose deklaruotų uždavinių ar susitarimų su DIHK arba yra nenumatyti patvirtintame Rūmų ūkio plane. Protestus galima pareikšti raštu arba žodžiu. Protestą galima pareikšti per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo. Pareiškus protestą, nutarimo galiojimas sustabdomas.
VI. Atskaitomybė
27 straipsnis. Ūkiniai metai
Ūkiniais metais laikomi kalendoriniai metai. Pirmieji ūkiniai metai prasideda nuo Rūmų veiklos pradžios ir baigiasi tų pačių metų gruodžio 31 d.
28 straipsnis. Buhalterinė apskaita
Rūmų buhalterinė apskaita tvarkoma eurais.
29 straipsnis. Revizorius
(1) Revizorius tikrina Rūmų apskaitos knygas, buhalterinius dokumentus ir metinę finansinę atskaitomybę.
(2) Revizorių narių susirinkimas renka vieneriems metams. Revizorius turi būti renkamas iš viešai pripažintų revizorių. Valdybos nariai revizoriaus veiklos vykdyti negali.
(3) Kiekvienų metų gruodžio 31 d. revizorius protokole užfiksuoja grynuosius pinigus kasoje ir banko sąskaitoje; protokolą turi pasirašyti revizorius. Užbaigus metinės finansinės atskaitomybės patikrinimą, parengiama raštiška patikrinimo ataskaita. Nariai su patikrinimo rezultatais ir jų paaiškinimais supažindinami eiliniame narių susirinkime.
(4) Revizoriaus kompetencija praplečiama galiojančiose Vokietijos buhalterinės apskaitos taisyklėse nustatytais įgaliojimais.
VII. Įstatų pakeitimai
30 straipsnis. Įstatų pakeitimai
Šie įstatai gali būti keičiami valdybos arba ne mažiau kaip 1/4 balsavimo teisę turinčių narių siūlymu, priimant nutarimą narių susirinkime. Nutarimas, kuriuo keičiami šie įstatai, turi būti priimamas 2/3 dalyvaujančių ir balsavimo teisę turinčių narių ar jų atstovų balsų dauguma. Įstatų paketimams būtina gauti DIHK sutikimą iš anksto.
VIII. Rūmų likvidavimas
31 straipsnis. Rūmų likvidavimas
(1) Rūmai gali būti likviduojami tik neeilinio narių susirinkimo nutarimu, sušauktu išimtinai šiam tikslui. Prašymą likviduoti Rūmus gali pateikti valdyba arba jį valdybai gali pateikti ne mažiau kaip 1/3 tikrųjų narių. Prašymas dėl likvidavimo turi būti įteiktas valdybai raštu. Gavusi prašymą likviduoti Rūmus, Valdyba privalo per 4 savaites sušaukti neeilinį narių susirinkimą. Kvietime į neeilinį narių susirinkimą turi būti aiškiai nurodytas susirinkimo tikslas.
(2) Neeilinis narių susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių narių ar jų atstovų. Nutarimas likviduoti Rūmus gali būti priimtas tik 2/3 dalyvaujančių narių ir jų atstovų balsų dauguma. Nutarimą dėl turto perleidimo pagal šių įstatų 6 straipsnio 4 dalį narių susirinkimas priima paprasta balsų dauguma.
(3) DIHK panaikinus teises naudoti Rūmų vardą, Rūmai likviduojami.
IX. Pereinamojo laikotarpio nuostatos
32 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos
(1) 10 straipsnio 3 dalyje ir 15 straipsnyje nustatyti terminai bei 10 straipsnio 2 dalies 1 sakinyje įtvirtinta balsavimo taisyklė netaikomi Rūmų steigiamajam posėdžiui Berlyne ir pirmiesiems regioniniams susirinkimams Taline, Rygoje bei Vilniuje.
(2) Taikant išlygą valdybos sudarymo taisyklėms, pereinamajam laikotarpiui, kol nebus pirmą kartą išrinkti šeši regioninių valdybų renkami valdybos nariai, kaip numatyta 22 straipsnio 4 dalyje, visi renkami valdybos nariai Rūmų steigiamajame susirinkime nustatomi rinkimų keliu.
(3) Jeigu steigiančiųjų narių skaičius neviršija dvigubo renkamų valdybos narių skaičiaus, steigiamajame posėdyje rinkti valdybos narius slaptu balsavimu nebūtina.
(4) Susivienijimų registro reikalaujamus įstatų pakeitimus, kad būtų galima užregistruoti Rūmus susivienijimų registre, valdyba gali patvirtinti 3/4 balsų dauguma.