Mūsų biuras
Ne be pasididžiavimo lietuviai puoselėja estų ir latvių tarpe paplitusį savo, kaip „pietiečių“ ir „Baltijos italų“, įvaizdį. Palyginus su kitomis Baltijos šalimis jie laikomi atviresniais ir laisvesniais, nors pagal Vidurio Europos standartus lietuvius galima būtų vadinti santūriais. Pietų Europos įtaka jaučiama ir architektūroje: daugelį Vilniaus sostinės pastatų fasadų kūrė italų baroko meistrai, o ypač vasarą kavinėse tvyro pietietiškas lengvumas. Karštas temperamentas taip pat atsispindi nacionaliniame sporte – krepšinyje, čia šalis priklauso tarptautiniam elitui. Lietuviai didžiuojasi savo kalba, kuri per šimtmečius beveik nepakito ir iki šiol išsaugojo daugybę kitur jau prarastų indoeuropiečių kalbų šeimos elementų. Didžiausia Baltijos šalių valstybė, be Vilniaus, turi ir kitus svarbius pramonės centrus – Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį. Svarbiausios pramonės šakos, be lazerių pramonės, yra metalo apdirbimas ir mašinų gamyba, statybinių medžiagų, maisto, elektrotechnikos ir chemijos pramonė, taip pat medienos, popieriaus ir baldų sektorius.
Faktai
- Gyvnetojų skaičius: 2,89 mln. (2025)
- Plotas: 65 284 km ²
- Sostinė: Vilnius
- Kaimyninės šalys: Latvija, Baltarusija, Lenkija, Rusija (Kaliningrado sritis)
- Verslo kalbos: lietuvių, anglų, rusų, vokiečių
- Valiuta: euras nuo 2015.01.01
- Politinė sistema: demokratinė respublika
- Valstybės vadovas: prezidentas Gitanas Nausėda (2019–dabar)
- Vyriausybės vadovas: ministrė pirmininkė Inga Ruginienė (2025–dabar)
- Parlamentas: vienų rūmų parlamentas Seimas (141 Seimo narys, renkami ketveriems metams)
Ekonomika
- Infliacija (2025 m.): 3,6 %
- Valstybės skola (2025): 43,2 proc.
- Nedarbo lygis (2025): 6,6 %
- Importas (2024 m.): €41,5 mlrd.
- Eksportas (2024 m).: €36,7 mlrd.
- Ease of doing business indeksas: 11 vieta (iš 190 vertinamų valstybių)
- Pasaulio konkurencingumo reitingas 2025: 9 vieta (ES regionas)
- Korupcijos suvokimo indeksas (2024): 32 vieta (iš 180 vertinamų valstybių)
Infrastruktūra
Informacija ruošiama.
Istorija
Pirmojo pasaulinio karo metu susilpnėjus carinei imperijai, 1918 m. vasarį – Vokietijos okupacijos sąlygomis – buvo paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika, kurios sostinė tapo Kaunas. 1922 m. įtvirtinta parlamentinė demokratija po kelerių metų buvo panaikinta Antano Smetonos perversmu. Jis diktatoriškai valdė iki 1940 m., kai Sovietų Sąjunga privertė Lietuvą įstoti į SSRS. 1941 m. vasarą Vokietijos vermachto kariuomenė žaibiško karo metu okupavo Lietuvos teritoriją, o naciai iki karo pabaigos nužudė apie 90 % šalies žydų. 1944 m. Raudonoji armija sugrįžo ir vėl įtvirtino Lietuvos Tarybų Socialistinę Respubliką. Iki dešimtmečio pabaigos Stalinas žiauriai nuslopino pasipriešinimą sovietų valdžiai.
Perestroikos laikotarpiu 1990 m. Lietuva pasiskelbė suverenia valstybe. 1991 m. sausio 13 d., vadinamąją Laisvės gynėjų dieną, prosovietiniai kariniai daliniai nesėkmingai bandė nuversti jauną demokratiją. Prie Vilniaus televizijos bokšto tankai sutraiškė 14 jaunų demonstrantų. Reaguodami į tai, 1991 m. vasario 8 d. referendume 85 % Lietuvos gyventojų pasisakė už nepriklausomybę. 1991 m. rugpjūtį Vakarų valstybės pripažino Baltijos šalių nepriklausomybę.
Po pradinės ekonominės krizės ir politinio nestabilumo, kilusių dėl sparčios ekonomikos transformacijos, reformų politika palaipsniui įgavo pagreitį, ypač įveikus 2000 m. Rusijos krizę. 2004 m. Lietuvos Respublika tapo Europos Sąjungos ir NATO nare, o 2007 m. prisijungė prie Šengeno erdvės. Nuo 2015 m. Lietuvoje įvestas euras.