Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje logotipas

Lietuva

Informacija apie Lietuvą.

Litauen_breit.jpg

Mūsų biuras

Ne be pasididžiavimo lietuviai augino savo, kaip „Pietų valstybės“ ir „Baltijos italo“, reputaciją, skleidžiamą tarp estų ir latvių. Kalbant apie Baltijos šalių sąlygas, jos yra paslėptos ir laisvesnės, nors pagal Vidurio Europos standartus tai galima vadinti santūriai.

 

Taip pat architektūriškai Lietuva atsiskleidžia pietų Europoje: Nemažai fasadų sostinės Vilniuje yra iš italų baroko atlikėjų, o būtent vasarą kavinėse vyrauja pietinis lengvumas. Karštligiškais protais rūpinasi ir „Liaudies sporto“ krepšinis, kuriame šalis yra tarp tarptautinių aukščiausio lygio komandų. Lietuviai didžiuojasi savo šimtmečiais mažai pakeista kalba, kurioje dar daug kitur prarastų indo-europiečių kalbos šeimos elementų. Didžiausia Baltijos šalis be Vilniaus su Kaunu, Klaipėda, Šiauliais ir Panevėžiu turi ir kitų reikšmingų pramonės centrų. Svarbios pramonės šakos, be lazerių pramonės, yra metalo apdirbimas ir mašinų statyba, statybinių medžiagų, maisto, elektrotechnikos ir Chemijos pramonė bei medienos, popieriaus ir baldų sektoriai.

Faktai

  • Bendras gyventojų skaičius – 2,9 mln. (2024)
  • Plotas: 65 284 km ²
  • Sostinė: Vilnius
  • Kaimyninės šalys: Latvija, Baltarusija, Lenkija, Rusija (Kaliningrado sritis)
  • Verslo kalbos: lietuvių, anglų, rusų, vokiečių
  • Valiuta: euro nuo 2015 1 1
  • Vyriausybės sistema: parlamentinė Respublika
  • Šalies vadovas – prezidentas Gitanas Nausėda, kadenciją
    pradeda 2019 m. liepos 12 d. (perrinkimas 2024-05-26)
  • Vyriausybės vadovas: premjerė Ingrida Šimonytė, pradeda eiti pareigas: 2020-12-11, nepartinis
  • Parlamentas: vienmandatininkų parlamentas „Seimas“, 141 parlamentaras

Ekonomika

  • 2023 m. infliacija – 9,1 proc.
  • 2023 m. valstybės skola – 38,3 proc.
  • Nedarbo lygis 2023 m. – 6,96 proc.
  • 2023 m. importas – 52,54 mlrd. eurų
  • 2023 m. eksportas – 44,31 mlrd. eurų
  • „Daiktų verslo ease 2020“: 11-oji 190 vertinamų valstybių vieta
  • „World Competitiveness“ reitingas 2024 m.: 29-oji vieta iš 67 šalių
  • 2023 m. korupcijos percepcijos indeksas: 34-oji vieta iš 180 vertinamų valstybių

Infrastruktūra

Seks informacija.

Istorija

Susilpnėjus caro imperijai Pirmojo pasaulinio karo metais, 1918 m. vasarį – vokiečių okupacijoje – buvo paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika su sostine Kaunu. 1922 m. naujai įkurtą parlamentinę demokratiją po kelerių metų panaikino Antano Smetonos perversmas. Diktatoriškai jis valdė iki 1940 metų, kai Sovietų Sąjunga privertė Lietuvą stoti į SSRS. 1941 m. vasarą žaibiškame kare Vokietijos karinės pajėgos užėmė Lietuvos teritoriją, o naciai iki karo pabaigos nužudė apie 90 proc. šalies žydų tautybės gyventojų. 1944 m. Raudonoji armija sugrįžo ir vėl įkūrė Lietuvos Tarybų Socialistinę Respubliką. Iki dešimtmečio pabaigos Stalinas žiauriai uždusino pasipriešinimą sovietų valdžiai.

 

Perestroikos rėmuose 1990 m. Lietuva pasiskelbė suverenia valstybe. 1991 m. sausio 13 d., vadinamąjį Vilniuso kraujo sekmadienį (lit. sausio įvykiai), pro-sovietiniai kariškiai nesėkmingai bandė nuversti jaunąją demokratiją. prie Vilniaus televizijos bokšto tankai sutraiškė 14 jaunųjų protestuotojų. Reaguodami į tai, 85 proc. lietuvių 1991 m. vasario 8 d. referendume išreiškė pritarimą nepriklausomybei. 1991 metų rugpjūtį Vakarų šalys pripažino Baltijos šalių nepriklausomybę.

 

Po pradinės ekonominės krizės ir politinio nestabilumo dėl sparčios ekonomikos transformacijos reformų politika įgavo vis didesnį pagreitį, ypač po to, kai 2000 m. buvo įveikta Rusijos krizė. Lietuvos Respublika 2004 m. tapo Europos Sąjungos ir NATO nare, 2007 m. šalis yra Šengeno erdvės dalis. Prasidėjus 2015 metams, Lietuvoje kaip valiuta buvo įvestas euras.