Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje logotipas

Vokietija

Informacija apie Vokietiją.

Deutschland_breit.jpg

Vokietija yra ketvirta pagal plotą Europos valstybė, įsikūrusi pačioje žemyno širdyje. Šalies ekonomika garsėja aukštu darbo produktyvumu, pažangiomis technologijomis ir aukštos kvalifikacijos darbo jėga. Puikiai išvystyta sausumos, geležinkelių, jūrų ir oro transporto infrastruktūra bei gera geografinė padėtis, užtikrina patogų ir greitą susisiekimą su kitomis šalimis. Pagrindinės Vokietijos pramonės šakos, generuojančios didžiausią apyvartą, yra automobilių bei elektronikos pramonė. 

Faktai

  • Gyvnetojų skaičius: 83,2 mln.
  • Plotas: 357 050 km ²
  • Sostinė: Berlynas
  • Kaimyninės šalys: Belgija, Danija, Liuksemburgas, Prancūzija, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Šveicarija, Čekija
  • Valstybinė kalba: vokiečių
  • Valiuta: euras
  • Politinė sistema: Federacinė Respublika
  • Prezidentas: Frank Walter Steinmeier (2017 - dabar)
  • Kancleris: Olaf Scholz (2021 - dabar)
  • Parlamentas: Bundestagas (736 nariai, renkami ketveriems metams)

Ekonomika

  • BVP (2023 m.): €4.185,6 mlrd.
  • BVP vienam gyventojui (2023/2024 m.): €49.526
  • Infliacija (2023 m.): +5,9 %
  • Valstybės skola (2024 m. 1-as ketvirtis): €2.461,4 mlrd.
  • Nedarbo lygis (2024-10): 6 % (2.791.000)
  • Importas (2023 m.): €1.366 mlrd.
  • Eksportas (2023 m).: €1.590 mlrd.
  • Ease of doing business indeksas: 22 vieta pasaulyje
  • Pasaulio konkurencingumo reitingas 2024: 25 vieta
  • Korupcijos suvokimo indeksas (2023): 9 vieta (78/100 balų)

Infrastruktūra

  • Labai gerai išvystyta infrastruktūra jau šiandien užtikrina Vokietijai pranašumą, lyginant su kitomis šalimis. Tiesa, iki 2030 m. ketinama infrastruktūrą išplėsti ir atnaujinti. Numatoma visų pirma modernizuoti magistralinius kelius, padėsiančius spręsti transporto apkrovimo problemas metropolinėse zonose.
  • Šiems darbams Vokietijos vyriausybė skyrė beveik 260 milijardų eurų. Planuojama, kad bus išplėstas bei atnaujintas esamų sausumos kelių ir geležinkelio tinklas, o likusios lėšos nukreiptos naujų infrastruktūros objektų statybai.
  • Vokietijoje dėmesys skiriamas ne vien tik keliams. Taip pat finansuojama oro ir jūrų uostų statyba. Žymiausi jūrų uostai yra Hamburgas ir Brėmerhafenas. Hamburgo uostas – stambiausias Vokietijos ir trečias pagal dydį jūrų uostas Europoje, kuris turi didelę įtaką šalies BVP ir yra svarbus tarptautinės konteinerių laivybos mazgas.
  • Oro uostai yra tai pat gyvybiškai svarbūs Vokietijos ekonomikai ir jos ryšiams su išoriniu pasauliu. Du dižiaus Vokietijos oro uostai įsikūrę Frankfurte prie Maino ir Miunchene. Kiti dideli oro uostai yra Berlyne bei Diuseldorfe. 

Istorija

Vokietijos istorija – tai kelias į liberaliąją demokratiją, kuriame pasitaikė daug istoriškai susiklosčiusių kliūčių.

  • Svarbų indėlį 1517 m. padarė reformatorius Martynas Liuteris, kurio reformos pažymėjo bažnyčios skilimo į dvi dalis pradžią. XX amžius atnešė du didžiulius pasaulinius karus – Pirmąjį pasaulinį karą nuo 1914 iki 1918 m. ir Antrąjį pasaulinį karą nuo 1939 iki 1945 m. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui buvo paskelbta Veimaro Respublika, o Vokietijai teko mokėti dideles reparacijas už karą, po ekonomikos pakilimo sekė pasaulinė krizė, į valdžią pavyko iškilti radikalioms partijoms. Balsų laimėjusios partijos negalėjo susitarti dėl bendros programos, todėl buvo priverstos valdyti išleisdamos nepaprastuosius potvarkius.
  • Augant radikaliųjų partijų įtakai, Adolfas Hitleris buvo paskirtas reicho kancleriu. Priimta nuosekli programa sudarė sąlygas sukurti Hitlerio ir jo vadovaujamo režimo autokratiją. Šis laikotarpis pažymėtas nacionalsocialistų neapykanta žydams, dėl kurios koncentracijos lageriuose buvo nužudyta 6 milijonai žydų. Galutinė Vokietijos kapituliacija 1945 m. gegužės 8 d. užbaigė Antrąjį pasaulinį karą, su kuriuo nutrūko ir nacionalsocialistų era. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, keturi sąjungininkai (Prancūzija, Didžioji Britanija, JAV ir Sovietų sąjunga) padalijo Vokietiją į okupacinius sektorius. Tokiu pat principu buvo padalyta ir sostinė Berlynas. Šis padalijimas išliko iki 1948 m. 1949 m. Vokietija buvo faktiškai padalyta į Vakarų Vokietiją ir Vokietijos Demokratinę Respubliką.
  • Dėl kur kas prastesnių gyvenimo sąlygų Vokietijos Demokratinėje Respublikoje daug žmonių perbėgo į Vakarus. Siekiant sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą, 1952 m. buvo ženkliai sustiprinta vakarinės Vokietijos Demokratinės Respublikos sienos apsauga, o skirtumus dar labiau išryškino 1961 m. iškilusi Berlyno siena. Sustiprėjus žmonių protestams prieš gyvenimo sąlygas Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, 1989 m. lapkritį siena atsivėrė. 1990 m. spalio 3 d. Vokietija oficialiai šventė susijungimą. Šią dieną iki šiol minima „Vokietijos vienybės diena“.